Smegenys naudoja sąmoningus ir nesąmoningus procesus, kad valdytų kūno veiklą. Pavyzdžiui, sprendimas sulenkti raumenis nukreipia ir kontroliuoja sąmoningai norimą procesą. Priešingai, daugumos kūno funkcijų, tokių kaip širdies susitraukimų dažnis, reguliavimas iš esmės yra nesąmoningas procesas. Biofeedback ir neurofeedback programos yra bandymas pasiekti ir sąveikauti su šiomis nematomomis smegenų funkcijomis, siekiant geriau ištirti kontroliuojančią smegenų veiklą. Elektroencefalografijos arba EEG įrašai yra vienas iš pagrindinių metodų, atspindinčių šią kitaip nematomą smegenų veiklą.
Biofeedback ir neurofeedback programos naudoja EEG ir kitų aparatų gautus duomenis, kad vizualizuotų, išmatuotų ir kiekybiškai įvertintų konkrečias smegenų veiklos sritis, kad būtų galima manipuliuoti šia veikla sąveikaujant su ja. Abi programos naudoja šiuolaikinių technologijų sukurtus metodus šiems duomenims gauti. Be to, abi programos remiasi smegenų ir kūno sąveika arba grįžtamuoju ryšiu, kad gautų ir interpretuotų informaciją.
Tačiau „Biofeedback“ daugiausia dėmesio skiria bendriesiems kūno veiklos matavimo duomenų gavimo metodams, tokiems kaip širdies susitraukimų dažnis, kraujospūdis, raumenų įtempimo laipsnis ir odos šiluma. Pavyzdžiui, raumenų įtampai matuoti naudojama elektromiografija, kuri rodoma kompiuterių monitoriuose; dalyvaujantys programose išmoksta stebėti ir keisti žalingus reakcijos modelius, pavyzdžiui, raumenų įtempimą, kurį sukelia stresas. Be to, EEG biofeedback (dar vadinamas neuroterapija arba neurobiofeedback) naudoja savikontrolės principą, kad padėtų pasiekti šiuos tikslus atliekant kvėpavimo pratimus ir atsipalaidavimo metodus.
Tiek biologinio, tiek neurogrįžtamojo ryšio programos yra panašios tuo, kad jos naudoja neuroterapiją, kad kontroliuotų nesąmoningus ar nežinomus proto procesus. Tačiau „Neurofeedback“ yra specifinio tipo biologinio grįžtamojo ryšio programa, kuri naudoja realaus laiko EEG ekranus, kad vaizdo monitoriuje parodytų smegenų veiklą, o ne vėlesnius įvykio įrašus, pavyzdžiui, EEG spaudinyje. Šio biologinio grįžtamojo ryšio tipo tikslas yra priversti smegenis veikti taip, kad būtų sumažintos ankstesnės kūno funkcijų problemos. Pavyzdžiui, buvo pripažinta, kad jis sprendžia tokias problemas kaip galvos skausmas, ypač migrena, ir lėtinis skausmas.
Abiejų tipų biologinis grįžtamasis ryšys – bendrasis biologinis grįžtamasis ryšys ir neurogrįžtamasis ryšys – prasidėjo septintojo dešimtmečio pabaigoje, dalyvaujant psichologams, tokiems kaip Menningerio klinika. Biologinio grįžtamojo ryšio terapinės grupės pradėjo kurtis aštuntojo dešimtmečio viduryje. Biofeedback terapija buvo lyginama su fizinio stiprinimo režimais, kai mankšta tonizuoja ir stiprina kūno raumenų sistemą. Panašiu būdu biologinis grįžtamasis ryšys naudoja psichinę terapiją, kad pasiektų šią kontrolę, ir ji panašiai buvo pavadinta „smegenų treniruotėmis“, kurios metu sprendžiamos, mankštinamos ir tonizuojamos kai kurios smegenų funkcijos.