Skirtumą tarp streso ir nerimo dažnai gali būti sunku nustatyti, nes jie turi labai panašius simptomus ir netgi gali turėti tą pačią priežastį. Vienas iš pagrindinių skirtumų tarp streso ir nerimo yra tas, kad stresas paprastai turi aiškiai atpažįstamą priežastį, nustatytą dabartyje, o nerimas gali būti bendresnis baimės jausmas dėl to, kas gali nutikti ateityje, be galutinės priežasties.
Stresą ir nerimą gali sukelti panašios situacijos. Tai gali būti per didelis užimtumas darbe, kalbėjimas sausakimšoje patalpoje arba nerimas dėl projekto užbaigimo pagal viršininko standartus. Tačiau vienas svarbus skirtumas tarp streso ir nerimo yra tas, kad nerimas be priežasties gali būti klasifikuojamas kaip psichikos sutrikimas ir gali išsivystyti į fobijas ar papildomus psichikos sutrikimus.
Kita vertus, stresas niekada nėra kvalifikuojamas kaip psichikos sutrikimas. Žmonės su nuolatiniu nerimu gali palengvėti kalbėdami su terapeutu arba vartodami vaistus nuo nerimo; kitos galimybės gali būti atsipalaidavimo metodai, tokie kaip joga ar meditacija, arba bandymas susidurti su tam tikromis baimėmis, siekiant jas įveikti. Nerimas gali būti visą gyvenimą trunkanti būklė, kurią reikia valdyti.
Kita vertus, stresas paprastai yra laikina problema, kurią galima valdyti įveikiant streso šaltinius. Pavyzdžiui, jei žmogus patiria stresą dėl to, kad neturi pakankamai laiko užbaigti projektą darbe, būdas pašalinti stresą gali būti prašyti pratęsimo. Įtampą, kurį sukelia ginčai su sutuoktiniu, gali padėti bendravimo technikos tobulinimas. Pašalinus streso šaltinį, stresas taip pat turėtų išnykti.
Tačiau stresas ir nerimas gali būti vienodai sekinantys ir gali sukelti panašius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, raumenų įtampa, nuovargis, net pykinimas ir širdies plakimas. Laikui bėgant šie streso ir nerimo padariniai gali labai pakenkti bendrai sveikatai, todėl svarbu kuo greičiau išspręsti šias problemas. Pavyzdžiui, nuolatinis stresas gali sukelti aukštą kraujospūdį, insultą ar širdies priepuolį.
Vienas puikus būdas valdyti stresą ir nerimą – kasdien mankštintis. Net trumpas pasivaikščiojimas pietų metu gali turėti didelį skirtumą. Taip pat svarbu sumažinti kofeino kiekį ir pakankamai išsimiegoti, taip pat sveikai maitintis. Nerimo ir streso valdymo žingsniai gali būti teigiamas žingsnis link sveikesnio gyvenimo būdo ir bendro nuotaikos bei energijos lygio gerinimo.