Progresuojanti daugiažidininė leukoencefalopatija yra labai reta liga, kuri kamuoja žmones, sergančius AIDS ar kitomis ligomis, kurios silpnina jų imuninę sistemą. Ligą sukelia JC virusas – plačiai paplitęs, silpnas patogenas, kuris randamas net 85 procentams gyventojų. Asmuo, kenčiantis nuo progresuojančios daugiažidininės leukoencefalopatijos, gali patirti daugybę neurologinių problemų, įskaitant koordinacijos sutrikimus, kalbos sunkumus ir regėjimo praradimą. Būklė yra pavojinga gyvybei, tačiau neatidėliotinas nustatymas ir gydymas antivirusiniais vaistais gali suteikti geriausias galimybes išgyventi.
JC virusas paprastai neprilygsta sveikai imuninei sistemai. Jį galima paimti įvairiais būdais, o užsikrėtęs virusu jis paprastai tiesiog guli kūne. JC virusas tampa aktyvus tik tada, kai imuninė sistema yra labai pažeista, kaip gali atsirasti po agresyvaus vėžio ar AIDS gydymo.
Smegenų ir nugaros smegenų ląstelės yra padengtos izoliacine medžiaga, vadinama mielinu. Progresuojanti daugiažidininė leukoencefalopatija naikina mieliną, todėl smegenyse atsiranda pažeidimų, kurie sutrikdo elektrinį signalizavimą. Priklausomai nuo pažeidimų dydžio, skaičiaus ir vietos, žmogui gali pasireikšti galvos skausmas, pykinimas, neryškus matymas, neaiški kalba ar motorinių judėjimų sunkumai. Be to, kai kurie žmonės kenčia nuo atminties praradimo ir nesugebėjimo susikaupti. Būklei pablogėjus, asmuo gali būti paralyžiuotas ir patekti į komos būseną.
Kai pacientui atsiranda neurologinių problemų požymių, jam paprastai skiriamas platus diagnostinių tyrimų ciklas. Magnetinio rezonanso tomografija ir kompiuterinė tomografija atskleidžia smegenų pažeidimus, o kraujo tyrimai gali parodyti, kad JC virusas vėl suaktyvėjo. Patvirtinus progresuojančios daugiažidininės leukoencefalopatijos diagnozę, specialistai gali pradėti svarstyti gydymo galimybes.
Progresuojančios daugiažidininės leukoencefalopatijos gydymo strategijų nėra, nors gydytojai paprastai išbando antivirusinių vaistų kursą. Pacientams, sergantiems AIDS, gali tekti koreguoti vaistus, kad būtų galima tiesiogiai nukreipti JC virusą. Vaistai, vartojami ligai gydyti, dažnai sukelia neigiamą šalutinį poveikį, o gydymo metu pacientas paprastai būna priverstas gulėti ligoninės lovoje, kad gydytojai galėtų nuolat stebėti simptomus.
Atsigavimo laikas ir ilgalaikės prognozės kiekvienam pacientui skiriasi. Kadangi ši būklė yra tokia reta, nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad dabartinis gydymas yra visiškai vertas. Kai kurie žmonės pradeda jaustis geriau vos per mėnesį, o kiti ir toliau praranda pažintinius gebėjimus ir galiausiai miršta per metus.