Termografija buvo naudojama šimtmečius, tačiau klinikinėje aplinkoje ji nebuvo naudojama iki 1940 m. Termografas yra sudėtinga infraraudonųjų spindulių kamera, naudojama tam tikroms sveikatos būklėms diagnozuoti. Jis gali aptikti karštas ir šaltas kūno vietas ir įspėti medicinos specialistus apie konkrečias padidėjusios kraujotakos arba ribotos kraujotakos vietas. Tyrimas yra neinvazinis, prietaisas neskleidžia spinduliuotės, todėl paprastai tai yra saugi ir nekenksminga diagnostikos priemonė, kurią galima naudoti pakartotinai, nesukeliant nepageidaujamų reakcijų.
Daugelį fizinių būklių galima diagnozuoti anksti, net prieš pasireiškus simptomams, naudojant termografą. Jis gali aptikti daugybę medicininių problemų, kurios, kaip žinoma, išskiria šilumą vidinėse kūno struktūrose. Tam tikros skausmo sąlygos, virškinimo sutrikimai ir kvėpavimo sutrikimai dažnai nustatomi ir stebimi naudojant prietaisą. Termografas taip pat dažnai naudojamas atliekant klinikinę analizę ir tam tikrus vaistų tyrimus, siekiant įvertinti paciento atsaką į įvairius gydymo būdus.
Kai naudojama diagnostikos tikslais, infraraudonųjų spindulių kamera fotografuoja susirūpinimą keliančią sritį keletą minučių. Veikla perduodama į kompiuterį, kuris registruoja karščio ir šalčio modelius. Monitorius rodo spalvų žemėlapius, vaizduojančius tiriamo kūno regiono temperatūros skirtumą. Karštosios dėmės paprastai rodomos raudonai, o šaltos dėmės yra mėlynos, o kitos spalvos, pavyzdžiui, geltona ir žalia, rodo skirtumus tarp dviejų ribų. Kadangi jis registruoja veiklą realiuoju laiku, jis gana efektyviai vizualizuoja kraujagyslių reakcijas, kai kūno vietas veikia ekstremalios temperatūros.
Diagnostinės procedūros pavyzdys apima atvejį, kai pėda gali būti nufotografuota apžiūrai. Paciento ranka, kuri yra toliausiai nuo pėdos, gali būti trumpam panardinta į ledinį vandenį, todėl viso kūno kraujagyslės susitraukia. Kai ranka išimama iš šalto vandens, termografas gali išmatuoti laiką, per kurį pėdos sritys sureaguoja į temperatūros pokyčius, sušils ir pasiekia normalią homeostatinę pusiausvyrą. Karštų ir šaltų dėmių progresavimą galima matyti kompiuterio monitoriuje, o tai rodo ryškios spalvos, atspindinčios tikrąją, tikslią tiriamos srities temperatūrą.
Termografas taip pat dažnai naudojamas krūties vėžiui nustatyti. Metastazavęs vėžys paprastai gamina šilumą, todėl kai paciento krūtys lyginamos viena su kita diagnostikos kamera, dėl nenormalių temperatūros modelių navikas gali būti lengvai aptinkamas. Jis taip pat veiksmingas po chirurginio naviko pašalinimo, o gydytojai gali atlikti testą, kad stebėtų gijimo eigą.
Kartais pacientas patiria nepaaiškinamą skausmą, o kitos diagnostinės procedūros nesuteikia galutinių rezultatų. Norint patvirtinti paciento diskomforto priežastį, termografas gali padėti nustatyti šias kūno vietas, kuriose yra padidėjusi kraujotaka arba karštos vietos. Fibromialgija, lėtinis regioninis skausmo sindromas (CRPS), nervų pažeidimas ar disko liga dažnai aptinkama naudojant šią vertinimo priemonę. Tiesą sakant, medicininė termografija paprastai gali nustatyti daugybę negalavimų, įskaitant kraujagyslių ligas, alergijas sinusams ir net gingivitą.