Dermatologai nežino tikslios seborėjinio dermatito priežasties, tačiau daugelis jų nurodo keletą šios odos būklės priežasčių. Emocinis stresas, sezoninis odos išsausėjimas ir tam tikrų grybelių buvimas odos riebalų išskyrose dažnai yra įtrauktos į galimos seborėjinio dermatito priežastys. Kai kurie kenčiantys nuo šių simptomų gali būti labiau linkę į dermatito bėrimo protrūkius nei kiti. Žmonėms, sergantiems seborėjiniu dermatitu, tiksli diagnozė dažnai nustatoma tik po to, kai gydytojai atmeta kitų odos infekcijų, kurios turi panašių simptomų, galimybę. Gydytojai, gydantys asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis, pvz., Parkinsono liga, kartais praneša, kad šiems pacientams gali dažniau sirgti seborėjiniu dermatitu.
Dažni seborėjinio dermatito simptomai yra niežtintys, raudoni ir jautrūs dėmės ant odos paviršiaus. Nepaisant niežėjimo, šie odos pleistrai kartais gali būti riebios tekstūros, ypač tose kūno vietose, kurios paprastai nėra veikiamos atvirame ore. Galvos oda, pažastys, klubų sąnariai ir kirkšnys yra ypač linkę į seborėjinio dermatito protrūkius. Nors pats sausas ir šaltas žiemos oras nėra laikomas galutine seborėjinio dermatito priežastimi, kai kuriems žmonėms dėl to bėrimas gali paūmėti. Žmonės, kurie patiria protrūkius kartu su padidėjusiu streso lygiu, dažnai gali susidoroti su seborėjiniu dermatitu taikydami reguliarius nerimą mažinančius metodus.
Kai kurie dermatologai nurodo, kad grybelis, vadinamas malassezia, gali būti seborėjinio dermatito priežastis. Kai šios mielės susimaišo su normaliomis bakterijomis odos riebalų išskyrose, žmonėms, kurie yra jautrūs malasezijos mielėms, gali išsivystyti seborėjinis dermatitas. Nors šis grybelis gali būti seborėjinio dermatito priežastis, medicinos mokslininkai paprastai nurodo, kad klinikinių tyrimų metu jis neplinta nuo žmogaus žmogui, kaip ir kitos grybelinės infekcijos. Kai kurie mokslininkai taip pat teigia, kad tam tikri hormonų svyravimai gali būti papildoma seborėjinio dermatito priežastis.
Seborėjinio dermatito gydymo metodai dažnai apima vietinių priešgrybelinių vaistų, kurie gali sumažinti bėrimų skaičių ir sunkumą, naudojimą. Sergantiems dermatitu ant galvos odos dažniausiai skiriami šampūnai ir kondicionieriai, kurių sudėtyje yra vaistų, tokių kaip ciklopiroksas ar ketokonazolas. Kai kurie pacientai gali būti alergiški šioms medžiagoms, todėl dauguma dermatologų šiuos gydymo būdus skirs tik tiems pacientams, kurių odos jautrumo testas yra neigiamas. Šie gydytojai taip pat paprastai skirs geriamuosius vaistus, tokius kaip terbinafinas, kai kuriais sunkiais seborėjinio dermatito atvejais.