Nors yra tam tikrų sąsajų tarp dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) ir gabių vaikų, kol kas nėra jokio priežastinio ryšio ar jokios konkrečios koreliacijos tarp ADHD ir gabių ar talentingų vaikų. Šių dviejų sąvokų sąsaja paprastai yra labiau orientuota į galimą klaidingą diagnozę, ypač jei gabiems vaikams neteisingai diagnozuojamas ADHD. Taip yra todėl, kad yra nemažai panašių savybių vaikams, turintiems ADHD ir gabių vaikų. Nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio iki pabaigos ir dramatiško vaikų informuotumo apie ADHD ir diagnozavimo padidėjimo buvo labai svarbu užtikrinti, kad šis sutrikimas būtų tinkamai diagnozuotas.
ADHD yra sutrikimas, paprastai susijęs su vaikais, kuriems sunku sutelkti dėmesį į užduotis, ypač klasėje, ir kuriems gali prireikti pagalbos mokantis susikaupti. Šis dėmesio trūkumas dažnai pasireiškia kaip trikdantis elgesys klasėje, dėl kurio sunkiau mokytis kitiems mokiniams ir ADHD turinčiam vaikui. Gabūs vaikai paprastai laikomi ypač protingais ir gebančiais mokytis medžiagos greičiau nei kiti mokiniai. Dėl to tokie vaikai dažnai gali nuobodžiauti standartinėje klasėje ir dažnai priverčia juos vaidinti norėdami pasilinksminti.
Netgi iš šio paviršutiniško elgesio tyrimo galima pastebėti ryšį tarp ADHD sergančių vaikų ir gabių vaikų elgesio. Tai dažnai sukelia klaidingą diagnozę, nes mokinys, kuris elgiasi arba, atrodo, nesusikoncentruoja į užduotį klasėje, gali būti laikomas galimu kandidatu į ADHD. Tačiau labai tikėtina, kad toks studentas tiesiog jau suprato, kas yra dėstomas, ir jam nuobodu, todėl nesugeba susikoncentruoti į užduotį, kuri jam atrodo nereikšminga. Norint tinkamai atskirti vaikus, sergančius ADHD, nuo gabių mokinių, paprastai reikia atsižvelgti į kitus elgesio būdus.
Vienas geriausių būdų užtikrinti tinkamą diagnozę yra atsižvelgti į mokinio veiksmus daugiau nei vienoje klasėje arba veikloje už mokyklos ribų. Vaikas, sergantis ADHD, greičiausiai turės dėmesio problemų keliose klasėse, užklasinėje veikloje ir namuose. Kita vertus, gabūs vaikai dažniau gali sutelkti dėmesį į jiems įdomią temą, užklasinį darbą, pvz., muziką ar meną, ir namų veiklą, pavyzdžiui, skaitymą ar diskusijas su suaugusiaisiais. Kruopštesnis darbas prieš diagnozę dažnai gali padėti tinkamai atskirti vaikus, kurie gali turėti ADHD, ir gabių vaikų.