Cholangiokarcinoma yra piktybinis navikas arba vėžys, atsirandantis iš tulžies sistemos ląstelių, dengiančių tulžies latakus. Tulžies latakų sistemoje yra tulžies latakai ir tulžies pūslė – į maišelį panašus organas, kuris veikia kaip tulžies kaupimosi vieta. Tulžis, žalsvai gelsvas skystis, kurį gamina kepenys, yra svarbi riebalams virškinti, vitaminų pasisavinimui ir atliekų pernešimui į žarnyną. Auganti cholangiokarcinoma dažnai sukelia tulžies tekėjimo per šiuos latakus užsikimšimą ar trukdymą.
Tulžies latakai yra į vamzdelius panašios struktūros, kuriose tulžis iš kepenų patenka į tulžies pūslę ir į žarnyną. Kepenų viduje jie vadinami intrahepatiniais kanalais; kai yra už kepenų, šie latakai vadinami perihilariniais latakais. Taip pat yra bendrasis tulžies latakas – didesnis latakas, susidarantis susijungus iš tulžies pūslės ir kepenų išeinantiems latakams, kuris nuteka į žarnyną. Dauguma cholangiokarcinomos atvejų atsiranda perihilariniuose kanaluose. Nedidelis jų skaičius taip pat auga bendrajame tulžies latake ir intrahepatiniuose latakuose.
Pacientai, sergantys cholangiokarcinoma, dažnai skundžiasi nespecifiniais simptomais, tokiais kaip karščiavimas, šaltkrėtis, apetito praradimas ir skausmas, dažniausiai atsirandančiais dešinėje pilvo dalyje. Kiti simptomai, dažniausiai pastebimi cholangiokarcinoma sergantiems pacientams, yra molio spalvos išmatos, niežulys ir gelta arba odos ir akių pageltimas. Šiems pacientams dažnai pastebimos molio spalvos išmatos, nes tulžis paprastai yra ta medžiaga, kuri suteikia išmatoms rudą spalvą. Užblokavus tulžies nutekėjimą, ji lieka kraujotakoje, todėl oda dažnai pagelsta. Kadangi tulžis taip pat nusėda po oda, dažniausiai pasireiškia niežulys.
Gastroenterologas – gydytojas, diagnozuojantis ir gydantis pacientus, sergančius virškinimo trakto ligomis, vertindamas cholangiokarcinomos atvejus, dažnai taiko įvairias diagnostikos priemones. Jis gali paprašyti atlikti pilvo ultragarsą arba kompiuterinę tomografiją (KT), kad būtų galima vizualizuoti naviko buvimą tulžies sistemoje. Endoskopinė retrogradinė cholangiografija (ERCP) yra invazinis metodas, kurio metu per burną įkišama optika iki tulžies sistemos, siekiant nustatyti naviko vietą ir prireikus paimti audinių mėginius laboratorinei analizei.
Cholangiokarcinomos gydymui gali prireikti operacijos, siekiant pašalinti naviką ir sustabdyti tulžies tekėjimo blokavimą. Daugeliui pacientų po operacijos taip pat skiriama chemoterapija ir spindulinė terapija, kad vėžys nepasikartotų. Tačiau dauguma cholangiokarcinomos atvejų dažniausiai diagnozuojami pavėluotai, todėl pacientai turi prastesnę gydymo perspektyvą.