Vandens ciklas arba hidrologinis ciklas yra Žemės vandens judėjimas. Vanduo nuolat juda ir, eidamas vandens ciklą, patiria daugybę procesų ir savybių pokyčių. Bet kuriuo metu vandens molekulė gali egzistuoti kaip skystis, garai ar ledas.
Vandens ciklas yra pastovus ir neturi tikrojo pradžios ar pabaigos taško. Saulė šildo vandens telkinius žemėje, todėl dalis vandens išgaruoja arba iš skysčio virsta dujomis. Augalai taip pat padeda vandeniui pereiti iš skysčio į dujas.
Vandens garai grįžta į skystą formą, kai atvėsta vykstant procesui, vadinamam kondensacija, dėl kurio susidaro debesys ir rūkas. Kai kondensuotas vanduo tampa pakankamai sunkus, jis krituliais nukrenta atgal į žemę. Dauguma kritulių yra lietus, tačiau yra ir kitų formų, įskaitant krušą, sniegą ir šlapdribą.
Žemesnėje už užšalimo temperatūroje vanduo įgauna kietą ledo arba sniego formą. Šis vanduo gali keisti būseną tirpdamas, tapdamas skystu vandeniu arba sublimuodamas, iš kietos būsenos tiesiogiai pereidamas į dujinę būseną, kurioje nėra tarpinės skystosios fazės. Skystas vanduo, judantis žemės paviršiumi, įskaitant ištirpusį sniegą ar ledą, vadinamas nuotėkiu. Bet koks vandens judėjimas, nesusijęs su materialinės būklės pasikeitimu, vadinamas advekcija. Vandens judėjimas iš žemės paviršiaus į dirvožemį vadinamas infiltracija, o požeminio vandens judėjimas po žemės paviršiumi – požeminiu srautu.
Kai kurie vandens ciklo procesai juda labai greitai, pavyzdžiui, krituliai, o kiti gali užtrukti milijonus metų, pavyzdžiui, ežerų ar ledynų pokyčiai. Bet kuri vieta, kurioje vandens ciklo metu gali būti laikomas vanduo, vadinama rezervuaru. Kai kurie rezervuarai yra labai trumpalaikiai, pavyzdžiui, atmosfera, kurioje vandens molekulės vidutiniškai išbūna tik devynias dienas. Kiti rezervuarai yra labai patvarūs. Vidutinis vandenynų buvimo laikas yra 3,200 metų, o giluminis gruntinis vanduo žemėje gali išlikti daugiau nei 10,000 metų.