Radža jogos meditacija sujungia psichinius ir fizinius meditacijos aspektus. Daugelis meditacijos tipų apima ramų sėdėjimą ir proto sutelkimą, kad būtų pasiektas gilus atsipalaidavimas ir rami būsena. Radža jogos stilius remiasi kūnu, protu ir dvasia dirbant kartu, kad pasiektų palaimingą jausmą, kurį gali sukelti meditacija.
Žodis raja reiškia karališką, o radža jogos meditacija dar vadinama karališka, klasikine arba aštangos meditacija. Joga sutelkia dėmesį į atsipalaidavimą ir jėgą, o dauguma meditacijos rūšių sutelkia dėmesį į proto nuraminimą ir sutelkimą. Ši meditacijos technika sujungia jogos fiziškumą su proto mankšta medituojant, siekiant gilesnės koncentracijos ir subalansuoti mintis bei jausmus.
Kaip ir daugumos meditacijos rūšių atveju, radža jogos meditacijos pranašumai apima gilų atsipalaidavimą ir streso mažinimą. Daugelis žmonių, kurie reguliariai medituoja, praneša apie nuolatinį gerovės jausmą, net ir susidorodami su sudėtingomis situacijomis. Meditacija priverčia sulėtinti tempą, išjungti besisukiančias mintis ir sutelkti dėmesį į sielos ramybę.
Radža jogos meditacija gali apimti įvairius žingsnius ir procesus, kurie paprastai priklauso nuo asmens. Jogos pozų ir mantros meditacijos derinys gali būti naudojamas radža jogos rutinoje. Šia technika siekiama pažadinti ir išvystyti visuotinį arba dieviškąjį „aš“ ir priartėti prie Dievo ar kažko dvasinio.
Radža jogos meditacijos metu praktikuojantis asmuo atlieka veiksmus, kad pirmiausia sulėtintų ir sutelktų kūno judesius, o tada nuramintų ir sutelktų mintis. Ramybę ir fizinę pusiausvyrą galima pasiekti per radža jogą, leidžiančią žmogui susikoncentruoti tik į savo protą ir atsikratyti į tinklą panašių minčių, kurios kartais sukasi galvoje. Mantros arba meditacinės frazės paprastai naudojamos protui sutelkti, o koncentracija nukreipta į taiką ir ramybę, daugiausia dėmesio skiriant palietimui į trečiąją akį, dar vadinamą ajna.
Trečioji akis reiškia dėmę kaktos centre, tiesiai virš akių ir viduryje. Manoma, kad patekimas į šią sritį atveria kelią į dvasią arba dieviškąjį aš. Kai praktikuojantis asmuo pasiekia būseną, kai dėmesys yra visiškai nukreiptas į vidų, jis pradeda jausti grynos ramybės ir proto ištuštėjimo jausmą. Teigiama, kad skubančios mintys atsitraukia ir palieka gerovės jausmą bei gebėjimą sutelkti dėmesį į vidinę tyros sąmonės būseną, kurią neaptemdo nerimas, nerimas ar nenaudingos mintys.
Daugelis nuolat praktikuojančių radža jogos meditaciją teigia, kad jie yra ramesni ir gyvena taikesnį gyvenimą dėl kontakto su dieviškuoju aš. Jie praneša, kad palaimos jausmas persmelkia net ir pasibaigus meditacijai. Daugelis sako, kad naudoja radža jogos meditaciją kaip kelią į nuolatinį Dievo buvimo ir valios patyrimą.