Medicininė žala atsiranda tada, kai dėl medicininio gydymo pacientas patiria fizinę ar psichologinę žalą. Tai gali atsitikti bet kurioje įstaigoje, kurioje asmuo gydomas dėl sveikatos būklės. Daugelio šalių gydytojai, slaugytojai ir ligoninės paprastai laikosi etikos kodekso, apimančio nepiktybiškumą, o tai reiškia, kad nedaroma žalos jų prižiūrimiems pacientams. Kai įvyksta medicininė žala, dažnai atsiranda teisinių padarinių.
Dažniausios medicininės žalos priežastys yra infekcijos, nepageidaujamos reakcijos į vaistus ir aplaidumas. Ne visų medicininės žalos atvejų galima išvengti, nors kai kurių iš jų galima išvengti, o tai sukelia daug problemų sveikatos priežiūros sistemose. Prasta pacientų priežiūra apima intraveninio skysčių tiekimo problemas ir neigiamus įvykius po operacijos. Vaistai gali būti pavojingi, kai vartojami netinkamomis dozėmis arba kartu su kitais vaistais, sukeliančiais neigiamą šalutinį poveikį.
Psichologinė žala dėl medicininės žalos gali atsirasti dėl fizinės problemos arba netinkamo elgesio gydymo metu. Jei pacientas gydymo metu sunkiai suserga arba jam pasireiškia kokių nors komplikacijų, jis gali patirti psichologinių pasekmių, tokių kaip depresija ar nerimas. Žmonės, praradę artimuosius dėl medicininės žalos, gali patirti psichologinių pasekmių, tokių kaip pyktis ir sielvartas. Daugelyje vietų yra paramos grupės žmonėms, kenčiantiems nuo šių psichologinių padarinių.
Teisinės pasekmės dažnai kyla dėl medicininės žalos. Jei gydytojas ar slaugytojas padaro pacientui žalą, kurios galima išvengti, jam gali tekti mokėti baudas arba netekti galimybės verstis medicinos praktika. Ligoninės ir kitos įstaigos gali netekti teisės priimti ir gydyti pacientus. Įstatymai dėl šių veiksmų pasekmių įvairiose jurisdikcijose skiriasi, todėl teisinės pasekmės, kaip ir medicininės žalos apibrėžimas, gali labai skirtis.
Ligoninės ir įstaigos gali padėti išvengti žalos, palaikydamos gerą organizacinę sistemą ir imdamosi priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi visų protokolų. Prie problemos prisideda per mažas budinčių gydytojų ir slaugytojų skaičius, taip pat perpildymas įstaigose. Kai kuriose pasaulio dalyse galioja reglamentai dėl gydytojų, ligoninių darbuotojų ir patalpų, tačiau ne visur vienodi, o daugelyje vietų iš viso nėra taikomų taisyklių.