Neurologija ir psichiatrija yra dvi medicinos disciplinos, kurias sieja viena svarbi grandis: žmogaus smegenys. Nors viena šaka tiria fizines ligas ir sutrikimus, susijusius su smegenimis ir kitais nervų sistemos komponentais, antroje srityje daugiausia dėmesio skiriama psichikos sutrikimams. Nors psichiatrija ir neurologija tebėra susiskaldžiusi, jų ryšys matomas žmogaus elgesyje ir realizuojamas moksliniuose tyrimuose.
Psichiatrijos ir neurologijos disciplinos turi ir bendrų bruožų, ir skirtumų. Bendrame kontekste psichiatrija sprendžia psichikos sutrikimus arba proto sutrikimus. Lėtinė depresija, nerimo priepuoliai, asmenybės sutrikimai, šizofrenija ir valgymo bei miego sutrikimai yra keletas problemų, su kuriomis psichiatrai padeda susidurti klientams. Neurologija taip pat susijusi su su smegenimis susijusiomis problemomis, tačiau ji taip pat apima platesnį su visa nervų sistema susijusių problemų spektrą. Smegenų ar nugaros smegenų disfunkcijas, tokias kaip navikai ar paralyžius, tiria neurologai, taip pat sutrikimus, susijusius su nervais.
Tiek psichiatrija, tiek neurologija pabrėžia mintį, kad smegenys ir kūnas nėra atskiri fiziniai žmogaus aspektai, o glaudžiai susiję vienetai, turintys didelę įtaką vienas kitam. Psichiatrija remiasi logika ir samprotavimu, abu aktyvaus proto produktais, kurie siekia suteikti kiekvienai informacijai prasmę ir pritaikyti tą prasmę kasdienėje žmogaus veikloje. Psichologai pirmieji pabrėžė žmogaus gebėjimo mąstyti, bendrauti, ugdyti įpročius ir asmenybę svarbą. Žmogaus protui reikia pagalbos apdorojant ir derinant informaciją iš juslinės patirties, o šią informaciją jis gauna iš smegenų ir nervų sistemos veiklos. Neurologija taip pat vertina žmogaus smegenų ir nervų sistemos galią kontroliuoti kūną ir jo sąveiką su aplinka.
Iš esmės psichiatrija ir neurologija patvirtino žmogaus smegenų tyrimą kaip mokslinį darbą. Mokslininkai, atlikdami mokslinius tyrimus ir eksperimentuodami, sprendė daug su smegenimis susijusių problemų. Individualūs skirtumai, diskusijos apie tai, ar žmonės gimsta su žiniomis ir asmenybe, ar abu yra pagrįsti patirtimi, neuromediatorių ir kitų smegenų cheminių medžiagų bei ligų ryšys ir smegenų struktūros poveikis žmogui yra tik keletas tyrimų sričių, kurios vienija. neurologai ir psichiatrai. Kadangi abi sritys susijusios su anomalijomis ir negalia, antipsichozinių vaistų, antidepresantų ir kitų smegenims ir nervų sistemai sukurtų vaistų veiksmingumas yra ypač svarbus mokslinis darbas.
Neurofiziologiniai tyrimai, matuojantys smegenų veiklą, pavyzdžiui, elektroencefalograma arba kompiuterinė ašinė tomgrafija, yra ypač naudingi tiek psichiatrams, tiek neurologams. Šie testai gali įvertinti protu pagrįstus gebėjimus, tokius kaip kalba, dėmesys, koncentracija, atmintis ir abstrakcija. Jie gali padėti nustatyti, ar cheminės anomalijos ar kiti nervų sistemos trūkumai taip pat yra nepastovaus elgesio šaltinis. Pavyzdžiui, fiziniai pažeidimai, tokie kaip smegenų augliai, gali palengvinti asmenybės pokyčius ir nenormalų elgesį, kuris dažnai patenka į išskirtinę psichiatrų sritį.
Kai kurie kritikai teigia, kad psichiatrija ir neurologija yra atskiros disciplinos. Pirmasis susijęs su suvokimu ir abstrakčiu protu, o antrasis pabrėžia objektyvią tikrovę: fizines smegenis. Vis dėlto vis daugiau mokslininkų tiki nenutrūkstamu šių dviejų sričių ryšiu. Jungtinėse Amerikos Valstijose viena vieninga organizacija – Amerikos psichiatrijos ir neurologijos taryba – sertifikuoja ir būsimus neurologus, ir būsimus psichiatrus. Be to, visiškai nauja disciplina, sujungianti psichiatrijos ir neurologijos tikslus, atsirado kaip teisėtas mokslinis užsiėmimas: neuropsichiatrija.