Bronchitas yra liga, kurios metu plaučių kanalų gleivinės uždegimas sukelia tokius simptomus kaip kvėpavimo pasunkėjimas, švokštimas, diskomfortas krūtinėje, produktyvus kosulys, karščiavimas ir nuovargis. Paprastai jį sukelia virusas, nors jis taip pat gali atsirasti dėl bakterinės infekcijos arba aplinkos dirgiklių, ypač cigarečių dūmų, poveikio. Prieš nustatydamas bronchito diagnozę, gydytojas paprastai paklausia paciento apie jo simptomus ir išklauso jo kvėpavimą. Gydytojas taip pat gali atlikti tyrimus, kad nustatytų bronchito priežastį ir pašalintų kitas su plaučiais susijusias ligas. Šie testai gali apimti gleivių analizę, krūtinės ląstos rentgeno spindulius ir plaučių funkcijos patikrinimus.
Paprastai pirmasis žingsnis diagnozuojant bronchitą yra gydytojo ir paciento aptarimas apie paciento simptomus. Paciento paprastai bus paprašyta išvardyti visus simptomus, kuriuos jis patyrė. Paprastai gydytojas taip pat prideda stetoskopą prie paciento krūtinės, kad įsiklausytų į nenormalius kvėpavimo garsus. Daugeliu atvejų šie paprasti veiksmai yra viskas, ko reikia norint nustatyti bronchito diagnozę.
Jei bronchitą sukėlė bakterinė infekcija, veiksmingiausias gydymas gali būti antibiotikai. Tačiau antibiotikai nėra veiksmingi nuo dažnesnio virusinio bronchito. Todėl, jei gydytojas diagnozavo bronchitą, bet įtaria, kad liga yra bakterinė, ji gali ištirti gleivių mėginį. Jei paciento gleivėse bus aptikta bakterijų, ji gali paskirti antibiotikų kursą.
Kartais gydytojas gali iš karto nežinoti, ar paciento kvėpavimo sutrikimus sukėlė bronchitas ar kita su plaučiais susijusi liga. Tokiu atveju ji gali vengti bronchito diagnozės, kol neatmes kitų ligų galimybės. Siekdama pašalinti kitas galimas ligas, ji dažnai atliks vieną ar kelis diagnostinius tyrimus. Dažnai šie tyrimai apima krūtinės ląstos rentgenogramą ir plaučių funkcijos patikrinimą.
Krūtinės ląstos rentgenograma suteikia gydytojui paciento plaučių vaizdą. Ištyrusi šį vaizdą, ji gali patvirtinti, kad ji teisingai diagnozavo bronchitą. Ir atvirkščiai, ji gali pastebėti, kad paciento plaučių ir krūtinės diskomfortą iš tikrųjų sukelia kita liga, pvz., pneumonija.
Kitas testas, dažniausiai naudojamas bronchito diagnozei patvirtinti, yra plaučių funkcijos patikrinimas, techniškai žinomas kaip plaučių funkcijos testas (PFT). PFT metu pacientas įkvepia į prietaisą, kuris matuoja jo plaučių gebėjimą įkvėpti ir iškvėpti orą. Prasta plaučių funkcija gali rodyti lėtinę kvėpavimo takų ligą, pvz., astmą ar emfizemą.