Ambraso sindromas yra pernelyg didelis plaukuotumas, kurį sukelia ne androgenai, kaip ir hirsutizmo atveju. Ši būklė gali būti įgimta arba, dažniau, įgyta. Yra keletas gydymo būdų, kaip valdyti Ambraso sindromą tais atvejais, kai jis sukelia paciento kančią, o tai gali būti problema, kai jis apima dideles kūno vietas. Dermatologijos specialistas gali prižiūrėti priežiūrą sudėtingais atvejais.
Skirtingoms šios būklės formoms atskirti naudojami keli skirstymai. Lokalizuotose formose plaukeliai auga ribotame plote, priešingai nei apibendrintoms formoms, kai jis apima visą kūną. Pacientai gali turėti lanugo, kuris yra ploni ir minkšti plaukai, arba galinių plaukų, kurie yra pigmentuoti ir visiškai subrendę. Plaukų tipas ir augimo sritis gali suteikti svarbių užuominų apie priežastį. Galiausiai gydytojai taip pat gali nustatyti, ar atvejis yra paveldėtas, ar įgytas dėl kitų priežasčių.
Žmonės su įgimtomis Ambraso sindromo formomis turi genetinių mutacijų, kurios sukelia nenormalų plaukų augimą. Ši būklė gali būti paveldima, kaip patvirtina viduramžių atvejai. Jis taip pat gali atsirasti spontaniškai dėl atsitiktinių genetinių mutacijų. Šiems pacientams netrukus po gimimo gali atsirasti požymių, todėl būklė tampa akivaizdi. Įgytą Ambraso sindromą gali sukelti vaistai ir tam tikros ligos.
Ši būklė laikoma odos liga, o gydymo galimybės gali būti įvairios. Kai kurie pacientai gali siekti plaukelių šalinimo vašku, lazeriu arba paprastu skutimu, kad priaugtų kuo mažiau. Kitiems gali būti naudinga gydyti pagrindinę medicininę problemą, pvz., pakeisti vaistus, kad būtų sumažintas plaukų perteklius. Gali prireikti laiko, kol gydymas pradės veikti, nes organizmui gali prireikti laiko prisitaikyti. Per šį laikotarpį plaukai gali toliau augti ir sukelti diskomfortą.
Ambraso sindromo atvejai yra gana reti. Istoriškai kai kurie šia liga sergantys žmonės užsidirbdavo pragyvenimui keliaujančiuose cirkuose ir keistuolių pasirodymuose demonstruodami savo kūną visuomenės nariams. Ši būklė taip pat gali būti susijusi su dantų anomalijomis, todėl kartais ji vadinama vilkolakio sindromu. Kai kurie karnavalų atlikėjai tuo pasinaudojo slapyvardžiais, pvz., „Berniukas šuns veidu“, atkreipdami dėmesį į savo išskirtinius dantis ir dantenas.
Tais atvejais, kai dantų anomalijos sukelia kalbos ar valgymo problemų, į gydymą gali būti įtrauktas odontologas. Pacientams gali būti naudinga operacija arba breketai, skirti ištiesinti dantis ir pašalinti dantenų peraugimą. Taip pat gali būti svarbu nuolat stebėti burną dėl komplikacijų požymių.