Smegenų priepuolis, kuris gali trukti nuo kelių sekundžių iki 15 minučių, yra staigus arba neįprastas smegenų veiklos pokytis, dėl kurio atsiranda daugybė fizinių simptomų, tokių kaip traukuliai, dusulys ir sąmonės netekimas. Viskas, kas sukelia staigų deguonies ar kraujo tiekimo į smegenis sumažėjimą, gali sukelti smegenų traukulius. Kai kuriais atvejais priepuolio priežastys niekada nenustatomos. Paprastai smegenų priepuolis rodo kitą medicininę problemą, pvz., cukraus kiekio kraujyje pokyčius, įvairias ligas, galvos traumą ar narkotikų perdozavimą.
Kai kuriais atvejais priepuolio simptomai gali būti neatpažįstami arba nekeliantys nerimo, pavyzdžiui, spoksojimas. Paprastai yra ryškesnių simptomų, įskaitant amnezijos periodus ir stiprius nuotaikos svyravimus. Asmuo, patyręs priepuolį, gali matyti mirksinčias lemputes arba pamatyti dalykus, kurių nėra. Kiti simptomai gali turėti įtakos raumenims, pavyzdžiui, raumenų kontrolės praradimas arba raumenų įsitempimas, dėl kurio gali susisukti galūnės arba viršutinė kūno dalis.
Kai žmogus patiria smegenų priepuolį, jam paprastai bus sunku kvėpuoti. Priepuolis gali būti toks stiprus, kad žmogus pamėlynuoja ir apalpsta. Kai kuriais atvejais asmuo, patyręs traukulius, gali trūkčioti visame kūne arba pajusti rūgštų ar metalo skonį burnoje.
Dažnai smegenų traukuliai gali būti laikinos būklės simptomas. Taip dažnai atsitinka, kai priežastis yra tam tikrų vaistų poveikis, aukšta temperatūra arba natrio ar gliukozės kiekio pokyčiai. Kai sveikatos būklė suvaldoma, traukuliai paprastai išnyksta.
Smegenų traukuliai taip pat gali būti kitų rimtesnių medicininių problemų pasekmė. Tai gali būti smegenų ar inkstų navikai, insultai arba Alzheimerio liga. Kitais atvejais traukuliai gali būti susiję su narkotikais ar alkoholiu. Jei žmogus nustoja gerti po didelio alkoholio vartojimo arba nustoja vartoti skausmą malšinančius vaistus po ilgo vartojimo, jį gali ištikti traukuliai.
Nors visiškai išvengti traukulių neįmanoma, gali būti imtasi tam tikrų atsargumo priemonių, siekiant apsaugoti žmones, kurie yra linkę patirti priepuolius. Asmuo gali sumažinti priepuolių tikimybę valgydamas protingą mitybą, daug miegodamas ir mankštindamasis. Asmuo taip pat gali sumažinti priepuolių riziką, vengdamas pramoginių narkotikų ir laikydamasis visų paskirtų vaistų nurodymų.