Recidyvuojanti išsėtinė sklerozė yra dažniausia išsėtinės sklerozės arba MS forma. Pacientams, sergantiems šio tipo išsėtine skleroze, paprastai pasireiškia simptomai, kurie išnyksta remisijos fazės metu ir grįžta vėliau recidyvo fazės metu. Remisijos fazės gali trukti savaites, metus ar net dešimtmečius. Atkryčių ir remisijos ciklų skaičius kiekvienam pacientui paprastai skiriasi.
Išsėtinė sklerozė yra sveikatos būklė, sukelianti žmogaus smegenų ir nugaros smegenų nervų degeneraciją. Šia būkle sergantiems pacientams išsivysto nervus dengiančio mielino apvalkalo uždegimas. Dėl šio uždegimo mielino apvalkalas erozuoja ir išnyksta, o elektrinių signalų perdavimas pažeistais nervais dažnai gerokai sulėtėja. Nervų pažeidimai atsiranda, kai pablogėja išsėtinė sklerozė, o pacientams paprastai sunku atlikti kasdienes funkcijas, tokias kaip kalbėjimas, vaikščiojimas ir rašymas, taip pat regėjimas ir atmintis.
Recidyvuojančia-remituojančia išsėtine skleroze sergantiems pacientams gali pasireikšti įvairūs simptomai, kurie gali būti lengvi, vidutinio sunkumo ar sunkūs. Kai kuriais šios ligos atvejais buvo pastebėtas rankų ir kojų silpnumas, raumenų spazmai ir regėjimo sutrikimai. Išsėtine skleroze sergantys pacientai gali pastebėti drebulį, galvos svaigimą ir fizinių pojūčių sumažėjimą, kuriuos paprastai patiria sveiką nervų sistemą turintys žmonės. Kai kuriais atvejais recidyvuojančia išsėtine skleroze sergantiems pacientams išsivysto depresija, paranoja ir nekontroliuojami emociniai protrūkiai, tokie kaip verksmas ar juokas.
Pacientams, sergantiems recidyvuojančia-remituojančia išsėtine skleroze, simptomai, kurie ilgainiui paprastai sunkėja, gydytojas gali juos įvertinti tik praėjus mėnesiams ar metams nuo simptomų atsiradimo. Gydytojai paprastai pacientams atlieka medicininius tyrimus, kad išmatuotų išsėtinės sklerozės sukelto nervų pažeidimo mastą. Smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai dažnai pateikia išsamius ligos progresavimo vaizdus. Atliekant elektrofiziologinį tyrimą matuojamas nervinių impulsų greitis, o laboratoriškai tiriant smegenų skystį galima nustatyti su išsėtine skleroze susijusių antikūnų.
Daugelis neurologų recidyvuojančią-remituojančią išsėtinę sklerozę gydo ligą modifikuojančiais vaistais, kad sulėtintų ligos progresavimą ir sumažintų atkryčius ateityje. Pacientai gali gauti kortikosteroidų vaistų, kad sumažintų skausmą ir kitus fizinę negalią sukeliančius simptomus. Kai kurie išsėtine skleroze sergantys pacientai patiria mažiau atkryčių ir ilgesnį laiko tarpą tarp atkryčių, kai jie gydomi vaistu interferonu. Atsižvelgdami į individualius konkretaus paciento poreikius, gydytojai taip pat gali skirti kitų vaistų, skirtų kovoti su recidyvuojančia ir remituojančia išsėtinės sklerozės forma.
Kai kuriems išsėtine skleroze sergantiems pacientams, be recidyvuojančios-remituojančios išsėtinės sklerozės, išsivysto ir kitos ligos formos. Pacientams, sergantiems recidyvuojančia-remituojančia išsėtine skleroze, gali išsivystyti antrinė progresuojanti išsėtinė sklerozė – šio sutrikimo forma, kuri paprastai apima mažiau atkryčių kartu su padidėjusia paciento fizine negalia. Pirmine progresuojančia išsėtine skleroze sergančių pacientų fiziniai gebėjimai paprastai palaipsniui ir nuolat mažėja be remisijos ir atkryčio ciklo. Kitos ligos formos paprastai pasireiškia rečiau ir gali sukelti neįprastai lengvus simptomus arba neįprastai greitą išsėtinės sklerozės progresavimą.