Pepsinės opos yra apvalios skrandžio opos, atsirandančios po to, kai skrandžio rūgštis suvalgo dalį skrandžio gleivinės. Skrandžio vėžys, dar vadinamas skrandžio vėžiu, yra liga, kuri gali pasireikšti įvairiose žmogaus skrandžio dalyse. Ir opos, ir vėžys yra susiję su tam tikros rūšies bakterijomis, vadinamomis Helicobacter pylori arba sutrumpintai H. pylori.
H. pylori yra unikali bakterijų rūšis. Paprastai rūgštinė skrandžio aplinka neleidžia bakterijoms daugintis. Tačiau H. pylori atveju bakterija skrandyje sukuria amoniaką, kuris neutralizuoja skrandžio rūgštį ir leidžia bakterijoms išgyventi. Baltieji kraujo kūneliai, bandantys užpulti infekciją, lengvai žūva ir išskiria maistines medžiagas, kurios leidžia klestėti H. pylori.
Negydoma H. pylori infekcija gali sukelti pepsinę opą. Yra dviejų tipų šios skrandžio opos: dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opos. Dvylikapirštės žarnos opos aptinkamos plonosios žarnos pradžioje ir yra dažnesnės nei skrandžio opos, atsirandančios lenktoje viršutinėje skrandžio dalyje.
Kai kurie skrandžio opos simptomai yra rėmuo, graužimas arba tuščiumo jausmas skrandyje, alkis ir lengvas skausmas žemiau krūtinkaulio. Skausmas gali būti sumažintas valgant, geriant pieną ar vartojant antacidinius vaistus. Opos paprastai gyja ir laikui bėgant atsinaujina.
Pasikartojančios skrandžio opos gali sukelti sunkių komplikacijų. Pavyzdžiui, dėl skrandžio opų plonosios žarnos audiniai gali išsipūsti. Tai neleidžia maistui išeiti iš skrandžio, o tai gali sukelti pykinimą, pilvo pūtimą ir vėmimą. Kai kurios pepsinės opos gali plyšti arba kraujuoti.
Skrandžio vėžys gali atsirasti bet kurioje skrandžio srityje, nors dažniausiai jis prasideda vidiniame skrandžio sluoksnyje. Ankstyvosiose ligos stadijose simptomai dažnai būna lengvi arba jų visai nėra. Vėžiui augant, dažniausiai pasireiškia tokie simptomai kaip skrandžio skausmas, rijimo sutrikimas, pykinimas, vėmimas, svorio kritimas, pilvo pūtimas ir kruvinas vėmimas ar išmatos.
H. pylori buvimas yra stipriai susijęs ir su skrandžio opomis, ir su vėžiu. Ne visi, užsikrėtę H. pylori, susirgs opa ar vėžiu, tačiau rizika yra didesnė nei neužkrėstiems bendraamžiams. Kiti opų ir vėžio rizikos veiksniai yra rūkymas, nutukimas, prasta mityba, fizinio aktyvumo trūkumas ir šeimos anamnezėje buvę opų ir vėžio atvejų.
Opos gali būti gydomos antibiotikais. Gali būti skiriami kiti vaistai skrandžio rūgščiai sumažinti arba neutralizuoti. Antacidiniai vaistai gali laikinai palengvinti simptomus, tačiau jie negali išgydyti opų. Skrandžio vėžys paprastai gydomas chemoterapija ir spinduliuote.