Hepatitas C yra virusinė infekcija, kuri sukelia kepenų uždegimą ir ilgainiui randus arba net nustoja tinkamai funkcionuoti. Jį sukelia hepatito C virusas, juo dažniausiai užsikrečiama per sąlytį su užsikrėtusio žmogaus krauju. Yra keletas skirtingų hepatito C testų. Kai kurie iš jų naudojami siekiant nustatyti, ar asmuo turi virusą. Nustačius preliminarią hepatito C diagnozę, gydytojas gali atlikti tyrimus, kad nustatytų infekcijos sunkumą ir tikslų infekcijos tipą bei išsiaiškintų, ar nepažeistos kepenys.
Prieš atliekant bet kokius kitus hepatito C tyrimus, gydytojas paprastai atlieka pagrindinį kraujo tyrimą, kad nustatytų, ar asmuo yra užsikrėtęs virusu. Šio tyrimo metu tiriamas kraujo mėginys, ar nėra antikūnų, susidariusių reaguojant į hepatito C virusą. Jei šių antikūnų yra, tiriamasis asmuo tam tikru savo gyvenimo etapu buvo paveiktas viruso. Kadangi hepatitas C dažnai nepasireiškia jokių simptomų, kol nepasiekia pažengusios stadijos, šis pagrindinis tyrimas dažnai atliekamas tik užsikrėtusiam asmeniui patyrus didelį kepenų pažeidimą.
Kai kurie hepatito C testai naudojami infekcijos sunkumui nustatyti. Atliekant šiuos tyrimus, gydytojas nustato, kiek genetinės medžiagos, sudarančios hepatito C virusą, yra kraujo mėginyje. Didelis šios genetinės medžiagos kiekis paprastai rodo aktyvią infekciją ir gali paskatinti gydytoją pradėti agresyvią gydymo taktiką.
Yra šeši skirtingi hepatito C viruso potipiai. Tam tikri hepatito C testai gali padėti gydytojams tiksliai nustatyti, kuriuo viruso potipį asmuo buvo užsikrėtęs. Paprastai šis procesas apima kraujo mėginio paėmimą ir jame esančio hepatito C viruso genetinės sandaros tyrimą. Viruso potipio supratimas gali padėti gydytojui pasirinkti tinkamiausią gydymo kursą.
Galiausiai atliekami kai kurie hepatito C tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar užsikrėtusio žmogaus kepenys nebuvo pažeistos viruso. Kai kurie iš šių tyrimų apima kraujo mėginio tyrimą, siekiant nustatyti, ar jame yra medžiagų, kurias iš kraujotakos paprastai pašalina kepenys. Kiti tyrimai gali apimti kepenų biopsiją arba naudojant adatą audinio mėginiui paimti iš organo. Tada šis audinio mėginys tiriamas, ar nėra randų ir riebalinių medžiagų kaupimosi.