Terminas riketsiozė arba riketsinė liga vartojamas apibūdinti kelių tipų ligas, kurias sukelia įvairios bakterinės infekcijos ir kurių simptomai svyruoja nuo santykinai lengvų iki labai sunkių. Riketsio ligų pavyzdžiai yra epideminė ir endeminė šiltinė bei Uolinių kalnų dėmėtoji karštligė. Įvairių rūšių riketsiozę sukelia skirtingos bakterijų rūšys, daugiausia priklausančios Rickettsia genčiai, ir jas žmonėms perduoda blusos, erkės, erkės ar utėlės. Dažni riketsiozės simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas, virškinimo trakto problemos, odos bėrimas, odos pažeidimai, sąnarių ir raumenų skausmas. Gydymas skiriasi priklausomai nuo konkrečios ligos ir dažnai apima antibiotikus ir steroidus.
Remiantis tam tikromis infekciją sukeliančių bakterijų savybėmis, ricketsio ligos dažnai skirstomos į dėmėtosios karštinės ir šiltinės grupę, nors kai kurie ligų ekspertai su šia klasifikacija nesutinka. Bakterijas, sukeliančias riketsio ligą, 1909 m. pirmą kartą atrado amerikiečių mokslininkas Howardas Rickettsas ir jos pavadintos jo vardu. Visos riketsiozę sukeliančios bakterijos yra tarpląstelinės bakterijos, ty jos gyvena kūno ląstelėse. Šios bakterijos turi savybių, dėl kurių jų sukeliamas infekcijas sunku diagnozuoti atliekant standartinius medicininius tyrimus, pvz., kraujo tyrimus, o diagnozė dažnai grindžiama simptomų stebėjimu, o ne laboratorine analize.
Žmonės riketsioze dažniausiai užsikrečia, kai jiems įkanda erkės ar erkės, pernešančios Rickettsia bakterijas, arba įkvėpti užkrėstų utėlių ar blusų išmatų. Priklausomai nuo to, kokią ligą sukelia konkrečios rūšies bakterijos, gali užtrukti nuo vienos iki trijų savaičių, kol užsikrėtusiam žmogui pasireiškia kokie nors simptomai. Kai kurios riketsinės ligos, tokios kaip epideminė šiltinė, krūminė šiltinė ir Uolinių kalnų dėmėtoji karštligė, turi labai sunkių simptomų ir didelį mirtingumą. Kiti, tokie kaip endeminė šiltinė ir riketsialypė, turi tik lengvus ar vidutinio sunkumo simptomus ir retai sukelia mirtį.
Riketsinės ligos pasitaiko visame pasaulyje, tačiau kai kurios bakterijų rūšys aptinkamos tik tam tikruose regionuose, o tai reiškia, kad jų sukeliamos infekcijos atsiranda tik ten. Pavyzdžiui, šveitimo šiltinė Amerikoje neaptinkama, o kai kurios dėmėtosios karštinės rūšys aptinkamos tik tam tikrose šalyse ar žemynuose, pavyzdžiui, Japonijoje, Australijoje ar Afrikoje. Tačiau dvi labiausiai žinomos riketsiozės rūšys – endeminė šiltinė ir epideminė šiltinė – aptinkamos visame pasaulyje.
Riketsiozės prevencija daugiausia orientuota į organizmų, pernešančių infekciją žmonėms, pašalinimą. Rekomenduojama laikytis geros bendros higienos, pašalinti erkes, pašalinti erkes ir naudoti erkes atbaidančius preparatus. Graužikų kontrolė taip pat laikoma svarbia, nes užkrėstos blusos dažnai gyvena ant graužikų, kol jos nepatenka į žmones.