Indijos dvasinis lyderis Bhagwan Shree Rajneesh, kuris devintojo dešimtmečio pabaigoje sukūrė slapyvardį „Osho“, yra mistikas mokytojas, visame pasaulyje žinomas pasaulietiniais religiniais mokymais ir aktyviomis meditacijos technikomis. Vienas iš šių metodų yra žinomas kaip dinaminė meditacija, valandos trukmės užsiėmimų serija, padedanti išlaisvinti įtampą ir įveikti pasąmonės spaudimą. Ošo, kuris mirė 1980 m., toliau gyvena Mumbajaus meditacijos centre, pavadintame jo vardu. Ten dalyviai gali patirti meditacijos stilių, kuris fiziškai ir psichologiškai vingiuoja per netvarkos smegenyse mišką. Teigiama, kad katarsis palengvina žmonių nusivylimą sveikesniais kanalais.
Kaip viena iš labiausiai paplitusių aktyvios meditacijos formų, dinaminės meditacijos privalumai pasklido visame pasaulyje, kai Ošo kalbiniai užsiėmimai ir rekolekcijų iniciatyvos buvo atliekamos. Taikant Vakarų psichologijos principus, atskleidžiant neigiamus modelius ir mintis prieš meditacijos seansus, šis metodas paplito amerikiečių meditatoriams, kai Ošo devintojo dešimtmečio pradžioje įkūrė Oregono palydovą. Tai galiausiai lėmė sunkumus, imigracijos pažeidimus ir grįžimą į Indiją 1980 m. Vis dėlto Ošo metodų sėklos buvo pasėtos miestuose visame pasaulyje.
Dinaminė meditacija nėra sudėtinga technika, nors ją rekomenduojama praktikuoti ryte dėl energizuojančio poveikio. Tačiau tam reikia tinkamos aplinkos, kurioje medituojantis galėtų jaustis patogiai reikšdamas instinktyvius garsus ir judesius. Smalsūs žvilgsniai gali susilpninti natūralias meditacines reakcijas. Dėl šios priežasties naudinga ieškoti privačios aplinkos arba tokios, kurioje gyvena panašiai mąstantys meditatoriai. Priešingu atveju galima praktikuoti tyliąją dinaminės meditacijos versiją.
Pirmoji fazė – 10 minučių chaotiško kvėpavimo per nosį, susikoncentruojant tik į iškvėpimą, stovint ar sėdint, lėtai statant į pasiutimo būseną. Po to 10 minučių išreiškiama bet kokia emocija, kuri tuo metu yra labiausiai vyraujanti, per bet kokią veiklą, kuri geriausiai iliustruoja tą emociją. Tai gali reikšti šokį, kad iliustruotų džiaugsmą, arba netvarkingai rėkiant išreikšti nusivylimą ar netektį. Idėja yra veikti sąmoningai, tačiau instinktyviai.
Likusios fazės grąžina meditatorių į sąmoningą būseną, nuolat veikiant, tačiau kontroliuojamu būdu. Lygiai po 20 minučių prasideda 10 minučių švelnus šokinėjimas aukštyn ir žemyn giedant tokią mantrą kaip „Ha ha Ha“. Po to seka 15 minučių sustingimo vietoje, tada dar 15 minučių improvizacinio šokio. Būtent šioje paskutinėje fazėje meditatoriai turėtų pabandyti galvoti apie idėjas ar situacijas, kurios teikia džiaugsmą ir nuolatinį visumos jausmą.
Tiems, kurie nežino, ar dinaminė meditacija jiems tinka, kiti Osho aktyvūs meditacijos metodai gali pasiūlyti alternatyvų. Kai kurie metodai, pavyzdžiui, kundalini technika, yra daug statiškesni ir raminantys. Šis metodas skirstomas į keturis, 15 minučių periodus: tempimas ir purtymas; šokiai; sėdi; tada atsigulti.