Anoksinis smegenų pažeidimas įvyksta, kai tam tikrą laiką nutrūksta smegenų aprūpinimas deguonimi. Daugelis skirtingų veiksnių gali sustabdyti deguonies pernešančio kraujo patekimą į smegenis, įskaitant insultą, širdies sustojimą ir užspringimą. Negaudamas pakankamai deguonies, žmogus gali patekti į komą ir patirti nuolatinį smegenų pažeidimą. Asmuo, kuris dėl kokios nors priežasties netenka sąmonės, turi būti nedelsiant pristatytas į greitosios pagalbos skyrių, kad gydytojai galėtų nustatyti pagrindines problemas ir apriboti smegenų sužalojimo komplikacijas. Nuolatinė medicininė priežiūra, fizinė terapija ir konsultacijos gali padėti pacientui atgauti aukščiausią įmanomą pažinimo funkcijos ir nepriklausomybės lygį.
Kraujas nuolat tiekia šviežią deguonies tiekimą į smegenis, atjaunina ląsteles ir skatina reguliarų pažinimo funkciją. Kai kraujo tiekimas išsenka, smegenų ląstelės pradeda mirti per kelias minutes. Nervinių ląstelių elektrinis aktyvumas sulėtėja ir galiausiai sustoja be naujo deguonies. Nėra visuotinių išvadų, kiek laiko užtrunka, kol įvyksta didelė ląstelių mirtis, nors net dvi ar trys minutės beanoksinėje būsenoje gali sukelti sunkų pažinimo sutrikimą.
Anoksinis smegenų pažeidimas gali atsirasti, kai vidiniai ar išoriniai veiksniai sutrikdo kraujotaką. Dažna anoksinių sužalojimų priežastis yra širdies sustojimas, būklė, kai širdis nustoja pumpuoti kraują dėl krešulio, perkrovos ar įgimtos deformacijos. Žmonėms, kenčiantiems nuo insulto ar kvėpavimo nepakankamumo, taip pat gresia anoksinis smegenų pažeidimas. Užspringimas, uždusimas, beveik skendimas arba anglies monoksido poveikis yra dažniausios išorinės priežastys. Anoksinis smegenų pažeidimas taip pat gali turėti įtakos naujagimiui, jei jis gimsta neišnešiotas arba su itin žemu kraujospūdžiu.
Anoksinio smegenų pažeidimo pasekmės gali labai skirtis, priklausomai nuo pagrindinės priežasties ir laiko, kai smegenys yra be deguonies. Per trumpą laiką dauguma atvejų sukelia komą arba laikiną sąmonės netekimą. Ilgalaikis poveikis gali būti atminties praradimas, motorinių judesių koordinavimo sunkumai, klausos ir regėjimo pokyčiai. Daugelis žmonių praranda gebėjimą susikaupti ilgą laiką, o kai kurie pacientai negali tiksliai apdoroti rašytinės ar sakytinės informacijos.
Greitosios pagalbos ar greitosios pagalbos skyriuje nedelsiant imamasi veiksmų, kad atnaujintų smegenų aprūpinimą deguonimi ir būtų išvengta mirties. Atsigavimas labai priklauso nuo pradinių gydymo priemonių sėkmės. Kai pacientas yra stabilus, specialistai gali atlikti keletą vaizdo ir kraujo tyrimų, kad nustatytų paciento sužalojimo priežastį ir sunkumą. Dažnai būtina visą gyvenimą trunkanti reabilitacija, įskaitant kalbos, darbo ir fizinės terapijos seansus.