Potrauminė epilepsija – tai būklė, kuriai būdingi reguliariai pasikartojantys traukuliai po galvos smūgio, kurį sukelia kritimas, smūgis ar smūgis į kaukolę. Šią epilepsijos formą gali sukelti ir kulkų bei kitų daiktų prasiskverbimas į kaukolę. Potrauminės epilepsijos rizika ypač didelė, jei lūžta kaukolė, įvyksta sunkus smegenų sukrėtimas arba yra intrakranijinė hematoma, ty kraujo susikaupimas kaukolės viduje po venos ar arterijos plyšimo. Aukoms, kurios patiria amneziją arba sąmonės netekimą ilgiau nei dieną dėl galvos traumos, taip pat gresia epilepsija po traumos.
Gydytojai toliau tiria potrauminės epilepsijos priežastis; kai kurie tyrimai rodo, kad tai susiję su laisvųjų radikalų žala, kurią sukelia smegenų sužalojimai. Kiti tyrimai rodo, kad genetika vaidina svarbų vaidmenį nustatant, kam po traumos pasireiškia pasikartojantys priepuoliai. Kadangi traukuliai yra traukuliai, kuriuos sukelia smegenų audinio pažeidimas, bet koks poveikis, sukeliantis smegenų minkštųjų audinių įdubimus, gali sukelti potrauminės epilepsijos riziką. Taip pat gali būti chirurginis pažeisto smegenų audinio pašalinimas po traumos.
Kompiuterinė tomografija (KT) padeda gydytojams nustatyti smegenų sužalojimo sunkumą ir tiksliai nustatyti fizinius, biocheminius ar mechaninius pokyčius. Dažnai sutrinka kraujotaka smegenyse arba pakinta smegenų medžiagų apykaita. Smegenų pusiausvyrą taip pat gali pažeisti sužalojimas, sukeliantis stresą simpatinei ar parasimpatinei nervų sistemai ir dėl to, kad aukai gali kilti potrauminės epilepsijos pavojus, iškreipiant smegenų signalus. Gydytojai gali ištirti smegenų vaizdą, kad nustatytų, ar tikėtini potrauminiai traukuliai ir kokia operacija ar gydymas turėtų būti atliktas.
Priepuoliai, atsirandantys dėl potrauminės epilepsijos, gali būti laikini arba nuolatiniai. Kai kurioms smegenų traumos aukoms iš karto pasireiškia traukuliai, atsirandantys per kelias valandas ir pasikartojantys kelias dienas ar savaites. Tačiau kiti gali patirti traukulių penkerius metus ar ilgiau.
Net jei priepuoliai neprasideda iš karto, tai nereiškia, kad auka išvengė potrauminės epilepsijos. Gydytojai perspėja, kad kai kurie asmenys, sergantys latentine potraumine epilepsija, gali išgyventi nuo dvejų iki 15 metų be simptomų, kol jiems pasireiškia pirmasis su trauma susijusių priepuolių epizodas. Mažai tikėtina, kad patys traukuliai sukels papildomą smegenų sužalojimą, teigia mokslininkai.
Sustabdyti priepuolius įmanoma su medicinine intervencija. Kai kuriais atvejais potrauminės epilepsijos priepuoliai spontaniškai baigiasi savaime. Nors ši epilepsijos forma gali sirgti bet kas, kai kurios demografinės situacijos buvo ypač linkusios, pavyzdžiui, statybininkai ir karo veteranai, patyrę kovos smegenų sužalojimus.