Kokie yra hipovoleminio šoko simptomai?

Hipovoleminis šokas gali įvykti, kai pacientas yra dehidratuotas, nes organizmui reikia vandens, kad kraujas cirkuliuotų tinkamai. Nors ši būklė gali būti pavojinga sveikatai ar net mirtina, yra keletas hipovoleminio šoko simptomų, dėl kurių pacientai turėtų būti gydomi. Pavyzdžiui, kai kurie pirmieji požymiai gali būti šalta, drėgna oda, kuri taip pat yra blyški, o tai rodo, kad daugumoje kūno vietų nėra pakankamai kraujo. Smegenys taip pat gali būti paveiktos, jei gydymas nebus suteiktas greitai, todėl gali atsirasti sumišimas ir net sąmonės netekimas. Kai kuriuos hipovoleminio šoko simptomus gydytojai pastebi tik pirmą kartą, nes gali būti žemas kraujospūdis, greitas širdies plakimas ir inkstų nepakankamumas.

Kai kurie ryškiausi simptomai yra susiję su oda, kurią dažnai pastebi kiti žmonės, kai pacientas susiduria su šia sveikatos problema. Oda linkusi tapti drėgna ir šalta liesti. Paprastai tai yra dėl padidėjusio prakaito kiekio ant paviršiaus, dėl kurio oda taip pat paprastai tampa drėgna. Šie simptomai pirmiausia pasireiškia galūnėse, nes kūnas turi sutelkti dėmesį į kraujo siurbimą į svarbiausius organus šerdyje, o ne į rankas ir kojas. Kitas to požymis yra blyški oda, nors liežuvis, lūpos ir pamušalas aplink akis taip pat gali atrodyti šviesesni nei įprastai.

Kiti hipovoleminio šoko simptomai turi įtakos paciento psichinei būklei. Pavyzdžiui, pacientas dažnai ima nerimauti ar išsigąsti, nes gali nežinoti, kas vyksta. Pacientas taip pat gali elgtis sutrikęs, nes smegenys yra viena kūno dalis, kurią paprastai neigiamai veikia hipovoleminis šokas. Taip yra todėl, kad šis organas negauna pakankamai kraujo ir organizme nėra pakankamai gliukozės, o tai taip pat gali sukelti sąmonės netekimą. Paprastai svarbu pabandyti suvaldyti hipovoleminį šoką prieš pasireiškiant šiam simptomui, todėl greitas medicininis gydymas paprastai yra labai svarbus.

Tam tikrus hipovoleminio šoko simptomus dažniausiai pastebi gydytojai, nes pacientai ir jų artimieji tam tikrų požymių gali nepastebėti. Pavyzdžiui, gali paspartėti paciento kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis, nes kraujo ląstelėse nėra pakankamai deguonies, o tai galiausiai gali sukelti krūtinės skausmą. Gydytojai gali išmatuoti kraujospūdį ir pastebėti, kad jis yra žemesnis nei įprastai, nors kai kurie pacientai jaučiasi apsvaigę prieš apsilankydami medicinos specialistui. Be to, inkstai gali signalizuoti, kad jie išsijungia, kai nustoja gaminti šlapimą.