Subarachnoidinis kraujavimas yra insulto tipas, kuriam būdingas kraujavimas tarp arachnoidinės membranos ir pia mater, dviejų membranų, dengiančių smegenis. Arachnoidinė membrana ir pia mater yra du vidiniai smegenų dangalai, membranos, dengiančios centrinės nervų sistemos struktūras. Pia mater yra subtilus ir prilimpa prie smegenų paviršiaus, o voratinklinis sluoksnis sudarytas iš voratinklį primenančio jungiamojo audinio ir padeda sušvelninti centrinę nervų sistemą. Subarachnoidinis kraujavimas gali atsirasti dėl galvos traumos arba smegenų aneurizmos plyšimo.
Dažniausias subarachnoidinio kraujavimo simptomas yra staigus, stiprus galvos skausmas, žinomas kaip griaustinio galvos skausmas. Daugelis pacientų nejaučia kitų simptomų. Tačiau subarachnoidinį kraujavimą taip pat gali lydėti vėmimas, kliedesys, kaklo sustingimas, traukuliai, koma ir silpnumas vienoje kūno pusėje.
Sunkiais atvejais gali atsirasti smegenų išvarža, dėl kurios vienas vyzdys išsiplečia ir vyzdys nesugeba susitraukti, reaguodamas į šviesą. Taip pat retai pasitaiko intraokulinis arba subhialoidinis kraujavimas, kraujavimas į akį arba ją supančią membraną. Subarachnoidinis kraujavimas taip pat skatina adrenalino ir kitų hormonų išsiskyrimą, todėl padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas. Gali atsirasti širdies aritmija, susikaupęs skystis plaučiuose ir netgi sustoti širdis.
Subarachnoidinį kraujavimą dažniausiai sukelia plyšusi smegenų aneurizma, susilpnėjusi smegenų arterijos sritis, kuri padidėja. Kitos galimos priežastys yra kiti kraujagyslių sutrikimai, galvos trauma, piktnaudžiavimas kokainu, pjautuvinė anemija ir kraujo krešėjimo sutrikimai arba antikoaguliantai. Subarachnoidinis kraujavimas visada yra neatidėliotinas ir turi būti gydomas kuo greičiau. Pusė visų atvejų yra mirtini, o daugelis išgyvenusių žmonių kenčia nuo pažinimo ar neurologinių sutrikimų.
Subarachnoidinės hemoragijos pacientai kuo greičiau stabilizuojami. Atsižvelgiant į būklės sunkumą, gali prireikti skubios operacijos, kad būtų pašalintas kraujas ir uždaroma kraujavimo vieta. Kiti pacientai stabilizuojami ilgesnį laiką ir jiems atliekama šlaunikaulio angiografija, siekiant išsiaiškinti kraujavimo šaltinį. Aneurizma gali būti gydoma kirpimu arba vyniojimu. Apkarpant reikia atidaryti kaukolę ir uždėti spaustukus ant arterijos aplink aneurizmą, o susukimas atliekamas per arterijas pervedant kateterį ir prie aneurizmos įdedant platinos spiralę, dėl kurios susidaro kraujo krešulys, naikinantis aneurizmą.