Erdvės suvokimą arba asmens padėties suvokimą kitų toje pačioje aplinkoje užimančių objektų atžvilgiu veikia daugybė veiksnių, įskaitant penkis jutimus, suvokiamus per jutimo organus, pusiausvyrą ir gravitaciją. Kvapai, vaizdai, lytėjimo patirtis ir garsai susilieja, kad sukurtų vieningą erdvės suvokimą, leidžiantį žmonėms orientuotis pasaulyje ir formuoti tikrovės supratimą. Netgi šnekamoji frazė „pakankamai arti, kad paragauti“ rodo, kad skonio pojūčiai taip pat gali turėti įtakos erdvės suvokimui. Be to, psichologai mano, kad psichika yra dar vienas veiksnys, stiprinantis erdvės suvokimą, leidžiantis žmonėms užpildyti detales apie tai, ko negalima iš karto patirti ar patvirtinti konkrečiais pojūčiais; taip yra suvokiant objektą kaip trimatį. Trimačio matymo negalima žiūrėti akimis, kurios yra žiūronos ir nemato trijų objekto dimensijų, jei žmogus sukasi padėtį arba sukasi patį objektą ir neatsimena šiuo metu nematomas objekto puses.
Manoma, kad pagrindinis veiksnys, turintis įtakos erdvės suvokimui, yra vizualinis suvokimas, kuris remiasi akių tinklainėmis, kad suvoktų tai, kas matoma. Plotis, aukštis, gylis ir formos yra vienos iš savybių, kurias lemia regėjimas. Akys taip pat pastebi, kurie objektai erdvėje užima tam tikras plokštumas; objektai gali būti vertikalūs žiūrinčiajam, horizontalūs arba sagitaliniai. Fizikai nurodo gravitaciją kaip įtaką, turinčią įtakos tam, kaip objektas atrodo arti plokštumos.
Regėjimas leidžia žiūrovams nustatyti, ar jų padėtis yra virš, po ar šalia orientyrų erdvėje. Tai taip pat prideda spalvų tam, kas suvokiama aplinkoje. Galiausiai šis pagrindinis erdvės suvokimo šaltinis leidžia pastebėti įvairių objektų sąveiką.
Antras pagal svarbą erdvės suvokimo veiksnys, remiantis tyrimais, yra pusiausvyros, arba pusiausvyros, pojūtis. Net esant silpnam apšvietimui arba visiško aklumo būsenoje, pusiausvyra gali padėti nustatyti, kuri kryptis yra aukštyn ar žemyn arba kur yra žemė ir dangus kūno atžvilgiu. Gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą ir stovėti vietoje gali apriboti iliuzijas ir erdvės suvokimo iškraipymus. Priešingai, dėl kinestetinės kūno judinimo patirties erdvėje esantys objektai gali atrodyti mažesni arba didesni.
Uoslės ir klausos suvokimas priklauso nuo to, ar nosis uoslė, o ausys girdi, kaip arti ar toli yra objektai. Klausos patirties atveju tokie keistumai kaip aidas ir duslūs garsai gali atskleisti unikalių aplinkos detalių. Net kai visi pojūčiai veikia kartu su gravitacija, psichika ir pusiausvyra, kad sukurtų erdvinį suvokimą, mokslininkai teigia, kad žmonės vis tiek turi vertinti, taisyti ir nuolat analizuoti dirgiklius, kad įsitikintų, jog jų suvokimas yra patikimas.