Kai riebalinės medžiagos, tokios kaip cholesterolis ir trigliceridai, keliauja kraujyje, jos susijungia su baltymu, vadinamu apolipoproteinu, kuris leidžia joms ištirpti skystoje kraujo dalyje. Šių riebalų ir baltymų derinių, vadinamų lipoproteinais, pavyzdžiai yra mažo tankio lipoproteinai (MTL) ir didelio tankio lipoproteinai (DTL), kurie paprastai matuojami atliekant cholesterolio patikros testus. Lipoproteinas (a) arba tiesiog lp (a) yra mažo tankio lipoproteinas, susietas su apolipoproteinu (a), susidarantis kepenyse. Padidėjęs lp(a) kiekis siejamas su padidėjusia širdies ligų, insulto, aterosklerozės ir kraujo krešulių rizika. Lipoproteinas (a) taip pat buvo susijęs su sumažėjusia išgyvenimo tikimybe esant šioms sąlygoms.
Mokslininkams nepavyko išsiaiškinti lp(a) vaidmens organizme. Jo struktūra panaši į cheminę medžiagą, atsakingą už kraujo krešulių skaidymą, vadinamą plazminogenu. Jei cirkuliuoja didelis kiekis lp(a), lp(a) jungiasi prie tų pačių receptorių kaip ir plazminogenas. Tai slopina plazminogeno aktyvumą, todėl susidaro daugiau kraujo krešulių nei įprastai. Kraujo krešuliai prisideda prie širdies priepuolių ir insultų.
Lp(a) skatina cholesterolio nusėdimą ląstelėse, kurios iškloja vidinę arterijų angą. Šis procesas susiaurina arterijų skersmenį ir sukelia cholesterolio plokštelių susidarymą tose vietose, kuriose padidėja kraujotaka ir turbulencija. Apnašoms ėmus įsiskverbti į arterija tekančio kraujo stulpelį, arterijos tiekiamas audinys pradeda pritrūkti deguonies. Prasta kraujotaka yra dar vienas širdies priepuolio ir insulto rizikos veiksnys.
Lipoproteino (a) kiekis kraujyje paprastai nėra vertinamas atliekant kraujo tyrimus. Nėra standartinės skalės šiam kraujo lipidui matuoti. Be to, nėra jokių klinikinių tyrimų, kurie aiškiai parodytų ryšį tarp Lp(a) ir širdies ligos, ir nėra tyrimų, įrodančių, kad lp(a) sumažinimas sumažina bendrą širdies priepuolio ar insulto riziką. Be to, didelis lipoproteinų (a) kiekis yra pavojingiausias, kai mažo tankio cholesterolio lygis taip pat yra didelis, todėl sunku nustatyti, kuris kraujo lipidas sukelia problemą.
Lipoproteinų(a) kiekį pirmiausia lemia paveldimumas. Afrikos gyventojų lp(a) lygis paprastai būna didesnis nei baltųjų. Pratimai, dieta ir cholesterolio kiekį mažinantys vaistai labai mažai keičia aukštą lp(a) lygį. Kai kurie tyrimai skatina naudoti mažas aspirino arba niacino dozes lipoproteinų (a) kiekiui kontroliuoti. Tanzanijoje atliktame tyrime žuvų valgytojai turėjo mažesnį lp(a) kiekį nei kiti gyventojų sluoksniai, todėl buvo tikimybė, kad žuvų taukų papildai gali būti naudingi mažinant lipoproteinų(a) kiekį.