Aterosklerozė yra būklė, kai ant arterijų sienelių kaupiasi apnašos, dėl kurių arterijos gali sukietėti ir kartais susiaurėti. Ši būklė gali sukelti širdies priepuolį, insultą ar kitas problemas. Aterosklerozė turi keletą rizikos veiksnių. Kai kurie aterosklerozės rizikos veiksniai yra amžius, cholesterolis, aktyvumo stoka, antsvoris ar nutukimas. Šeimos istorija, diabetas ir rūkymas taip pat yra rizikos veiksniai.
Didelis cholesterolio kiekis yra vienas iš įvairių aterosklerozės rizikos veiksnių. Jei žmogaus mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL) yra didesnis nei 160 mg/dL (4.144 mmol/l) arba bendras cholesterolio kiekis viršija 200 mg/dL (5.18 mmol/l), jam gali kilti pavojus. Panašiai aukštas kraujospūdis taip pat gali prisidėti prie aterosklerozės. Asmuo, kurio kraujospūdis yra 140/90 mmHg, dažnai patenka į rizikos grupę. Žmogui, sergančiam inkstų liga, šis skaičius sumažėja iki 130/80 mmHg.
Jei žmogus nesportuoja pakankamai, jis gali priaugti svorio. Nepakankamas pratimas ir antsvoris ar nutukimas yra dar du aterosklerozės rizikos veiksniai. Sąvoka „antsvoris“ reiškia būklę, kai žmogus nešioja per daug svorio dėl raumenų, kaulų, vandens ar riebalų, o „nutukus“ reiškia antsvorį dėl riebalų. Kad sumažintų aterosklerozės riziką, daugeliui savaitės dienų žmogus turi mankštintis tik apie 30 minučių. Panašiai, jei žmogus numestų svorio, jo rizika greičiausiai sumažėtų.
Rūkymas yra dar vienas iš aterosklerozės rizikos veiksnių. Asmuo, kuris rūko cigaretes, smarkiai padidina savo riziką. Pasyvus rūkymas ir cigarų ar pypkių rūkymas taip pat gali padidinti asmens riziką. Kitas rūkymo poveikis yra padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis. Rūkymas taip pat gali pakenkti kraujagyslėms ir sukelti jų susiaurėjimą.
Kitas aterosklerozės rizikos veiksnys yra šeimos istorija. Jei žmogus šeimoje, pavyzdžiui, jo brolis ar tėvas, sirgo širdies liga, kol jam sukako 55 metai, jam gali kilti aterosklerozės rizika. Panašiai, jei jo motinai ar seseriai buvo diagnozuota prieš jai sukako 65 metai, jam taip pat gali kilti pavojus. Amžius yra dar vienas iš aterosklerozės rizikos veiksnių. 45 metų ir vyresniems vyrams bei 55 metų ir vyresnėms moterims dažnai yra didesnė rizika susirgti šia liga.
Kiti aterosklerozės rizikos veiksniai yra diabetas. Tiek I, tiek II tipo diabetas gali padidinti asmens riziką susirgti šia liga. Didelis C reaktyviųjų baltymų (CRP) kiekis kraujyje taip pat gali rodyti riziką. Kai yra uždegimas, organizme yra daugiau C reaktyvių baltymų. Manoma, kad uždegimas, kurį sukelia vidinių arterijų sienelių pažeidimas, gali paskatinti apnašų susidarymą.