Yersinia enterocolitica yra bakterijų rūšis, galinti užkrėsti žmones, kai jie praryja nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, nepasterizuotą pieną ar užteršto vandens. Per kelias valandas nuo kontakto su bakterijomis užsikrėtęs asmuo gali patirti viduriavimą, pilvo skausmą, karščiavimą ir daugybę kitų simptomų. Dauguma Yersinia enterocolitica infekcijos atvejų yra lengvi ir praeina greičiau nei per vieną mėnesį, nors dėl sunkios infekcijos gali prireikti receptinių antibiotikų kurso, kad būtų visiškai išnaikintos bakterijos ir išvengta ilgalaikių sveikatos problemų.
Daugybė skirtingų gyvūnų, įskaitant galvijus ir kiaules, gali turėti Yersinia enterocolitica bakterijų. Daugeliu atvejų užsikrečiama valgant žalią arba nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną arba geriant nepasterizuotą pieną. Bakterijų yra ir gyvūnų išmatose, todėl valgant neplautas daržoves ar geriant vandenį iš šaltinio, esančio netoli ūkio ar fermos, taip pat gali užsikrėsti. Yersinia enterocolitica paprastai nėra tiesiogiai plinta tarp žmonių.
Virškinimo trakto problemos paprastai atsiranda netrukus po Yersinia enterocolitica užsikrėtimo. Asmuo gali turėti pykinimą, viduriavimą ir skrandžio spazmus, kurie išlieka keletą dienų. Gali pasireikšti karščiavimas ir dažni vėmimo epizodai, o kai kurie žmonės patiria papildomų simptomų, kurie imituoja apendicitą. Sunkiais atvejais Yersinia enterocolitica gali sukelti sąnarių skausmą, limfmazgių patinimą ir kvėpavimo pasunkėjimą. Asmuo, kuriam simptomai pasireiškia ilgiau nei kelias dienas, turėtų apsilankyti pas savo pirminės sveikatos priežiūros gydytoją, kad gautų tinkamą diagnozę.
Gydytojas gali patikrinti, ar nėra Yersinia enterocolitica, ir atmesti kitas galimas simptomų priežastis, paimdamas kraujo ir išmatų mėginius laboratorinei analizei. Gydytojas taip pat gali nuspręsti atlikti kompiuterinę pilvo tomografiją, kad įsitikintų, jog pacientui nėra apendikso uždegimo. Nustačius diagnozę, gydytojas gali paskirti tinkamas gydymo priemones.
Kai kuriems Yersinia enterocolitica infekcijos atvejams medicininės intervencijos nereikia. Jei simptomai yra lengvi ir labai netrukdo paciento gyvenimo būdui, gydytojas gali nuspręsti tiesiog palaukti, kol bakterijos pasišalins ir bus pašalintos ištuštinant maždaug vieną mėnesį. Sunkią ar nuolatinę infekciją galima gydyti geriamaisiais antibiotikais, kurie ieško ir sunaikina kraujyje ir virškinimo trakte esančias bakterijas.
Be gydymo, gydytojas gali informuoti pacientą apie būdus, kaip išvengti infekcijų ateityje. Pacientui paaiškinama, kaip sumažinti užsikrėtimo riziką laikantis geros higienos ir mokantis saugiai laikyti ir ruošti maisto produktus. Be to, pacientams dažnai nurodoma vartoti vitaminus ir laikytis sveikos mitybos bei mankštos, kad sustiprintų imuninės sistemos apsaugą nuo bakterijų ir virusų.