Vienpusis spengimas ausyse reiškia skambėjimo ar zvimbimo pojūtį vienoje ausyje. Tai labai dažna problema, kurią gali sukelti įvairios priežastys. Ausų sieros susikaupimas, ūminės ausų infekcijos, galvos traumos ir tam tikri vaistai gali sukelti laikiną vienašalį spengimą ausyse. Lėtinės problemos dažniausiai yra susijusios su rimtesniais medicininiais sutrikimais, tokiais kaip Menjero liga ir vėžiniai ar gerybiniai navikai. Vienpusio spengimo ausyse gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties, tačiau daugeliu atvejų galima palengvinti taikant paprastas klinikines procedūras ir vaistus.
Nuolatiniai ar dažni skambėjimo garsai dažniausiai yra susiję su ląstelių pažeidimu vidinėje ausyje. Labai stiprūs garsai, galvos ir kaklo sužalojimai, paveiktas ausų vaškas ir gilios ausų infekcijos gali pažeisti jautrias ląsteles. Dėl to jie negali tiksliai paversti triukšmo elektriniais signalais, kurie gali būti interpretuojami smegenyse. Pažeistos ląstelės klaidingai skleidžia impulsus, kuriuos smegenys atpažįsta kaip skambėjimą ar zvimbimą, kai nėra garso.
Kitos galimos vienašališko spengimo ausyse priežastys yra augliai, slopinantys klausos nervus ar galvos smegenų kraujagysles, įgimtos ausies kaulų deformacijos ir lėtinės ligos. Menjero liga yra rimtas vidinės ausies sutrikimas, galintis sukelti vienpusį spengimą ausyse, galvos svaigimą, galvos skausmą ir nuolatinį klausos praradimą. Kai kurie antibiotikai, chemoterapiniai vaistai ir vaistai nuo maliarijos taip pat sukelia laikiną spengimą ausyse nedaugeliui pacientų. Depresija ir per didelis stresas kai kuriems žmonėms taip pat gali sukelti spengimo ausyse simptomus, nors gydytojai iki galo nesupranta koreliacijos.
Spengimą ausyse kiekvienas gali patirti skirtingai. Kai kurie žmonės ausyse girdi aukštą skambėjimą ar šnypštimą, o kiti pastebi žemą, gilų zvimbimą ar riaumojimą. Garsas gali būti labai švelnus ir nepabloginti klausos arba gali būti pakankamai stiprus, kad užblokuotų visus kitus triukšmus. Svarbu apsilankyti pas gydytoją kiekvieną kartą, kai atsiranda bet kokių ilgalaikių vienašališko spengimo ausyse simptomų, kad būtų atlikti tyrimai ir sužinoti apie gydymo galimybes.
Pirminio vizito metu gydytojas paprastai klausia apie simptomus, ligos istoriją ir vaistų vartojimą. Paprastas klausos testas gali nustatyti spengimo ausyse ir klausos praradimo sunkumą. Fizinis patikrinimas gali atskleisti ausų sieros kaupimąsi, infekciją ar vidinės ausies pažeidimus. Jei akivaizdžios priežasties nepavyksta nustatyti, pacientui gali tekti atlikti diagnostinius vaizdinius skenavimus ir pateikti kraujo mėginius.
Gydytojas gali nesunkiai palengvinti vienašalį spengimą ausyse, kurį sukelia ausų vaško patekimas, nuvalydamas arba nuplaudamas vidinę ausį. Jei vaistai sukelia simptomus, pacientui gali tekti pakeisti vaistus arba, jei įmanoma, nutraukti jų vartojimą. Depresija, Menjero liga ir infekcijos atitinkamai gydomi specializuotais vaistais. Žmonėms, kuriems, nepaisant gydymo, yra ilgalaikis spengimas ausyse arba klausos praradimas, gali tekti nešioti klausos aparatus.