Burnos džiūvimas nėštumo metu yra gana dažna būklė, kurią gali sukelti įvairios priežastys. Kadangi nėštumo metu medžiagų apykaita yra greitesnė, dėl to vanduo gali greičiau judėti per kūną, ypač kartu su dažnu šlapinimusi. Be to, organizmas pasisavina daugiau vandens, nes nėščioms moterims smarkiai padidėja kraujotaka. Dėl šių dalykų dehidratacija gali atsirasti greičiau nei moterims, kurios nėra nėščios. Burnos džiūvimas taip pat gali būti gestacinio diabeto požymis – būklė, kuria serga maždaug 2–10 % nėščių moterų.
Beveik visos moterys nėštumo metu gali išdžiūti burnoje, nebent jos visą laiką yra pakankamai hidratuotos. Tai gali būti sunku padaryti, nes dažnas šlapinimasis, vėmimas ir greitesnis metabolizmas gali lengvai sukelti dehidrataciją. Dehidratacija yra dažna visų asmenų burnos džiūvimo priežastis. Išgėrus daugiau skysčių paprastai galima išspręsti problemą.
Žmonėms būtina gerti daug skysčių, net jei jie nejaučia troškulio, nes tuo metu, kai pajunta troškulį, organizmas jau yra dehidratuotas. Vanduo ir skaidrios sultys yra geriausi gėrimai norint palaikyti hidrataciją, o gazuotų gėrimų ir kitų kofeino turinčių gėrimų reikėtų vengti. Jei burnos džiūvimas išlieka, tai gali būti pagrindinės būklės požymis.
Nuo 2 iki 10 % visų nėščių moterų gali patirti burnos džiūvimą, susijusį su gestaciniu diabetu. Tai būklė, dėl kurios padidėja cukraus kiekis kraujyje, nes placentoje esantys hormonai veikia insulino apdorojimą gliukozei. Jis gydomas derinant dietą ir mankštą ir paprastai praeina savaime gimus kūdikiui. Burnos džiūvimas ir didelis troškulys yra sutrikimo simptomai.
Tik medicinos specialistas gali galutinai diagnozuoti gestacinį diabetą. Tyrimai atliekami cukraus kiekiui kraujyje nustatyti tiek prieš, tiek išgėrus tirpalą, kuriame yra daug cukraus. Jei matavimai išlieka aukšti, patvirtinama, kad moteris serga diabetu.
Kitos nėščios moterys gali jausti burnos džiūvimą dėl vartojamų vaistų, nes įvairūs receptiniai vaistai gali tai sukelti kaip šalutinį poveikį. Nors paprastai tai nėra rimta, ji gali būti varginanti, todėl apie tai reikia pranešti sveikatos priežiūros specialistui. Jei įmanoma, gali būti skiriami kiti vaistai arba gali būti pakeista dozė.