Trumparegystė, kitaip vadinama trumparegystė, yra tada, kai žmogui sunku matyti objektus per atstumą dėl ilgesnio akies obuolio arba labiau išlenktos ragenos. Yra keletas trumparegystės priežasčių, dvi dažniausios yra paveldimumas ir aplinkos veiksniai. Retesnės trumparegystės priežastys yra kiti akių sutrikimai, tokie kaip keratokonusas ar katarakta, staigus trumparegystės išsivystymas dėl kitos ligos, pvz., diabeto, arba besitęsiantis užpakalinės akies obuolio dalies augimas suaugus, vadinama patologine trumparegystė.
Trumparegystė atsiranda dėl to, kad šviesa ir vaizdai nesufokusuoja tinkamai, kai jie patenka į akį, užuot sutelkę dėmesį į tinklainę, kur jie priklauso, jie sutelkia dėmesį prieš ją. Tai gali sukelti ragenos forma arba prieš akį esantis lęšiukas per daug išlinkęs, nukreipdamas šviesą į netinkamą vietą. Taip pat gali atsitikti, kai žmogaus akies obuolio forma yra ilgesnė nei įprasta, todėl tinklainė yra toliau, nei turėtų būti. Abiem atvejais šviesa sufokusuojama prieš tinklainę, o ne į ją, todėl vaizdas yra neryškus.
Dažniausia trumparegystės priežastis yra paveldimumas. Trumparegystė dažniausiai diagnozuojama vaikystėje, mokyklinio amžiaus metais. Tėvų, turinčių trumparegystę, vaikai, ypač trumparegiai, turi daug didesnę tikimybę ja susirgti. Trumparegių vaikų, kurių šeimoje nėra šios problemos, procentas yra labai mažas.
Dažnai kartu su paveldimumu kita trumparegystės priežastis yra aplinkos veiksniai, susiję su tuo, kaip dažnai naudojamos akys. Yra nemažai įrodymų, rodančių, kad žmonės, kurie daug laiko praleidžia veiklai, kuriai akims reikia sutelkti dėmesį į artimus objektus, pavyzdžiui, skaitymui ar kompiuteriui, dažniau išsivysto trumparegystė. Manoma, kad ilgas fokusavimas iš arti gali sukelti subtilius akies obuolio formos pokyčius, kurie ilgainiui tampa nuolatiniai. Tai gali lemti tai, kad trumparegystė dažniausiai išsivysto vaikui pradėjus formalųjį išsilavinimą ir ši veikla tampa vis dažnesnė.
Kitos trumparegystės priežastys yra daug rečiau paplitusios. Vienas iš jų vadinamas patologine trumparegystė, o tai reiškia, kad akies obuolio užpakalinė dalis pailgėja pasiekus normalų suaugusiojo dydį, sukeldama greitus, laipsniškai blogėjančius regėjimo pokyčius, kurie ilgainiui gali baigtis apakimu. Kita trumparegystės priežastis yra tada, kai regėjimo pokyčius sukelia atskira būklė, pvz., nekontroliuojamas diabetas arba tam tikri nervų sistemos sutrikimai. Tai vadinama psuedomiopija ir dažnai pagerėja, kai gydoma ją sukėlusi būklė.
Antrinė trumparegystė yra tada, kai trumparegystė atsiranda dėl kitų akių ligų. Tai gali sukelti kiti akių sutrikimai, pavyzdžiui, katarakta, arba būklė, vadinama keratokonusu, kai ragena palaipsniui keičia formą. Tai taip pat gali atsirasti dėl priešlaikinio gimdymo. Priklausomai nuo priežasties, antrinė trumparegystė gali pagerėti arba išlikti visam laikui.