Mantra yra frazė ar žodis, kuris kartojamas ar kartojamas, kad išgautų garsą, kuris, kaip manoma, padeda medituoti ar melstis. Idealiu atveju frazė ar žodžiai turėtų skleisti malonų, raminantį garsą. Kai kuriais atvejais mantros giedojimas sukels dūzgiantį triukšmą, kuris iš tikrųjų visiškai neskamba kaip žodžiai. Mantros skirtos padėti ištuštinti protą, kad būtų galima bendrauti su aukštesnėmis jėgomis. Manoma, kad mantros atsirado senovės Indijoje, tačiau kartais jos naudojamos ir budizme, džainizme ir sikizme.
Manoma, kad žodis mantra kilęs iš sanskrito žodžių „man“, reiškiančio protą, ir „tra“, reiškiančio instrumentą. Kai kurios religijos mano, kad kartodamas mantrą vyras ar moteris gali tapti instrumentu, kurį gali nukreipti aukštesnės jėgos. Jie tiki, kad mantra yra įrankis, leidžiantis mintims pasiekti aukštesnę galią arba aukštesnį nušvitimo lygį.
Kai kurios kultūros mano, kad mantros turi magiškų savybių ir gali padėti apsaugoti giedotoją nuo žalos, priartinti jas prie aukštesnės būtybės ir netgi padėti įgyti turtus ar sėkmę. Kitas svarbus mantrų kartojimo aspektas yra tai, kad jos padeda atsipalaiduoti ir atsipalaiduoti. Be to, manoma, kad mantros padeda spręsti problemas, nes padeda smegenims sutelkti dėmesį į vieną konkrečią idėją ar problemą ir ištuština mintis nuo viso kito.
Žmonės, kurie meditacijai naudoja mantras, mano, kad garsas gali paveikti fizinę medžiagą. Atrodo, kad tas tikėjimas tam tikru mastu yra pagrįstas tikruoju mokslu. Daugelis operos sopranų gali taip stipriai smogti natoms, kad dėl vibracijos gali sudužti stiklas, o dėl reaktyvinio variklio sklindančio garsų – barškėti langai. Manoma, kad mantros kartojimas padeda kūnui ir protui pasiekti tokį atsipalaidavimo lygį, kurio kitaip nebūtų galima pasiekti.
Kartais mantros naudojamos su maldos karoliukais ar kitais religiniais įrankiais, kurie gali padėti giedoti sėkmingai. Taip pat manoma, kad tam tikros kūno padėties daro mantrą stipresnę. Viena iš labiausiai paplitusių giedojimo pozicijų yra lotoso padėtis, kuri taip pat dažnai naudojama jogoje. Lotoso pozicijoje, sėdint ant grindų, kojos sukryžiuotos, pėdos remiasi į šlaunų viršų. Nugara turi būti laikoma tiesiai, rankomis švelniai remiant kelius arba juosmenyje.