Kritinis mąstymas yra svarbus įgūdis visose psichologijos srityse, įskaitant tyrimus, terapiją ir švietimą. Daugelis skirtingų psichologijos aspektų yra arba atrodo subjektyvūs, todėl kritinis mąstymas psichologijoje yra būtinas norint atskirti prastą logiką nuo neišvengiamo netikrumo. Kritinis mąstymas psichologijoje suteikia galimybę efektyviai analizuoti psichologinius mokslinius darbus, pateikti logiškai griežtus darbus ir užmegzti svarbius, bet neaiškius terapinius ryšius.
Argumentų analizė yra svarbi psichologijos, kaip ir kitų mokslo sričių, profesionalių tyrimų dalis. Moksliniuose straipsniuose dažniausiai paaiškinami eksperimentai ir jų rezultatai bei bandoma iš tų rezultatų padaryti išvadas. Kritinis mąstymas psichologijoje yra svarbus, nes psichologai turi sugebėti patys nuspręsti, ar išvados pagrįstos, ar ne. Tai apima kritinį eksperimentinių metodų ir rezultatų bei iš jų išvadų išnagrinėjimą. Nesugebėjimas pritaikyti kritinio mąstymo psichologijoje tyrėją, terapeutą ar pedagogą gali aklai priimti klaidingus rezultatus.
Taip pat svarbu, kad psichologai kritinį mąstymą pritaikytų savo eksperimentinėms ir terapinėms pastangoms. Tyrėjas turi gebėti kritiškai išnagrinėti savo eksperimentą, kad nustatytų trūkumus ar nekontroliuojamus kintamuosius. Jis taip pat turi išnagrinėti visas savo eksperimentų išvadas ir užtikrinti, kad jos logiškai išplauktų iš rezultatų. Jei taip nėra, jos turėtų būti iš dalies pakeistos arba turi būti aiškiai nurodytos padarytos prielaidos.
Terapiniai psichologai naudoja kritinį mąstymą psichologijoje, kad pastebėtų ir suprastų pacientų elgesio ir kalbos neatitikimus ar tendencijas. Pacientai linkę nelabai gerai suprasti savo psichologines problemas, o akivaizdūs sprendimai dažnai nėra geriausi sprendimai. Norint nustatyti geriausią įmanomą gydymą, terapeutas dažnai reikalauja kritinės elgesio, kalbos, psichologinių testų ir net kai kurių fiziologinių veiksnių analizės.
Netgi žmonės, ieškantys psichologinės terapijos, turėtų turėti tam tikrą kritinio mąstymo lygį psichologijoje, kai įmanoma. Daugeliu atvejų paprasčiausias savo gyvenimo problemų supratimas yra svarbiausias žingsnis siekiant psichologinės sveikatos. Šio supratimo negalima gauti be kritiško savo gyvenimo būdo, elgesio ir gyvenimo istorijos išnagrinėjimo. Pacientas taip pat gali būti raginamas taikyti kritinį mąstymą terapeutų sprendimams ir išvadoms. Nepaisant išsilavinimo, psichoterapeutai ne visada yra teisingi, todėl jų išvadas reikia vertinti kritiškai.
Iš psichiatrų taip pat tikimasi praktikuoti kritinį mąstymą, nors dažnai kitokį mąstymą. Jie dažnai turi priimti sprendimus dėl tinkamų vaistų, skirtų psichologinėms problemoms gydyti. Kritinis psichologijos mąstymas yra būtinas, kad būtų galima paskirti teisingus reikiamų vaistų kiekius ir prireikus koreguoti gydymą pagal ankstesnius rezultatus.