Nervas yra skaidulų rinkinys, panašus į kabelį, kuris yra atsakingas už elektrocheminių impulsų judėjimo po visą kūną kelią. Aksonotmezė yra terminas, vartojamas apibūdinti sunkų nervų pažeidimą, kuris dažniausiai pastebimas periferiniuose nervuose, dėl kurio pažeidžiamas nervo aksonas ir mielino apvalkalas, tačiau nepažeidžiamos atraminės ląstelių struktūros. Periferinė nervų sistema arba PNS yra pagalbiniai nervai, kurie neapima galvos ir nugaros smegenų. Nervo aksonas yra plonos iškyšos, kylančios iš nervinės ląstelės kūno, kuri perduoda signalus nuo nervo. Mielino apvalkalas yra elektriškai įkrauta aksono danga.
Aksonotmezė paprastai nepaveikia nervo jungiamojo audinio karkaso, įskaitant epineuriumą ir tarpvietę. Epineuriumas yra kietas išorinis apsauginis nervo sluoksnis, kuriame yra kraujagyslės. Perineurium yra vidurinis jungiamojo audinio sluoksnis.
Aksonotmezės nervo sužalojimas dažniausiai būna dėl stipraus sumušimo, dar vadinamo sumušimu arba gniuždymo sužalojimu. Tačiau tai taip pat gali atsirasti dėl tempimo traumos. Simptomai gali skirtis nuo skausmo iki disfunkcijos, įskaitant paralyžių. Gali atsirasti motorinių, sensorinių ar autonominių sistemų paralyžius. Motorinis paralyžius pasireiškia kaip nesugebėjimas perkelti raumenų ar raumenų grupių. Sensorinės sistemos paralyžius sutrikdo nervų elektrocheminių signalų pernešimą. Autonominės sistemos paralyžius užkerta kelią nervų reguliavimo funkcijoms, kurios padeda organizmui prisitaikyti prie aplinkos pokyčių.
Nervai turi galimybę atsinaujinti arba taisyti tol, kol pažeidimas nėra per didelis, o pagrindinė nervo dalis lieka nepažeista. Priklausomai nuo nervo pažeidimo, vadinamo aksonotmeze, sunkumo, nervų regeneracija gali įvykti arba neįvykti. Nervų atstatymas gali užtrukti keletą mėnesių, nes regeneracija yra lėtas procesas. Kai kuriais atvejais elektrinė stimuliacija gali pagreitinti regeneracijos procesą.
Iš pradžių aksonotmezės gydymo protokolas apima konservatyvias priemones, tokias kaip skausmo ir uždegimo valdymas analgetikais ir priešuždegiminiais vaistais; sužalojimų valdymas, pvz., atramos, sutvirtinimo ar liejimo priemonės; ir atidžiai stebėti, kad būtų galima nuolat įvertinti simptomus. Fizinė terapija taip pat gali būti naudojama skausmui malšinti naudojant specialius būdus, tokius kaip ledo naudojimas ir ultragarsas. Išsamus tempimo ir pratimų pulkas padeda apriboti apsauginius raumenų spazmus ir išlaikyti aplinkinių raumenų jėgą bei lankstumą.