Oksidacinis stresas dažnai atsiranda kaip šalutinis normalaus žmogaus funkcionavimo poveikis. Kai žmogaus kūno ląstelės naudoja deguonį energijai gaminti, jos gali sukurti reaktyvias molekules, žinomas kaip laisvieji radikalai. Laisvųjų radikalų molekulės yra nestabilios, nes joms trūksta elektronų. Kūno viduje jie gali reaguoti su beveik bet kuria kita molekule. Oksidacinis stresas yra ląstelių pažeidimas, susijęs su chemine reakcija tarp laisvųjų radikalų ir kitų organizmo molekulių.
Manoma, kad oksidacinio streso sukeltas ląstelių pažeidimas yra daugelio ligų, tokių kaip vėžys ar autoimuninė liga, priežastis. Kūnas paprastai naudoja maistines medžiagas, žinomas kaip antioksidantai, kad kontroliuotų ląstelių stresą. Manoma, kad antioksidantai stiprina imunitetą, taip pat apsaugo nuo vėžio, širdies ligų, diabeto ir geltonosios dėmės degeneracijos. Antioksidantai netgi gali padėti sulėtinti senėjimo požymius ir Alzheimerio ligos progresavimą.
Oksidacinis stresas dažniausiai atsiranda, kai organizme yra daugiau laisvųjų radikalų nei antioksidantų. Kai laisvųjų radikalų ir antioksidantų lygis yra nesubalansuotas, laisvieji radikalai paliekami chemiškai susijungti su kūno ląstelėmis. Laisvieji radikalai yra tokie nestabilūs, kad gali reaguoti su beveik bet kokio tipo molekulėmis. Manoma, kad jie gali labai pakenkti ląstelėms ir baltymams organizme. Laisvieji radikalai gali būti atsakingi už ląstelės DNR pažeidimą, todėl ląstelė mutuoja ir dauginasi nekontroliuojamai, sudarydama vėžį.
Tam tikras oksidacinio streso kiekis beveik visada yra neišvengiamas senėjimo rezultatas. Kiti veiksniai, galintys prisidėti prie oksidacinio ląstelių streso, yra cigarečių rūkymas, tarša, saulės spindulių perteklius ir prasta mityba. Gydytojai mano, kad ląstelių stresą galima iš esmės kontroliuoti vengiant cigarečių, naudojant apsaugą nuo UV spindulių ir laikantis daug antioksidantų turinčios dietos.
Antioksidantai yra maistinės medžiagos, kurios paprastai valo kūną nuo laisvųjų radikalų, atsisakydamos elektronų. Kai laisvojo radikalo molekulė paima elektroną iš antioksidanto molekulės, laisvasis radikalas stabilizuojasi. Stabilizuotas laisvasis radikalas nebegali padaryti žalos.
Įprasti antioksidantai yra vitaminai A, C ir E. Cinkas, selenas ir augaliniai polifenoliai yra gerai žinomi antioksidantai. Antioksidantai dažniausiai randami vaisiuose, daržovėse, žolelėse ir arbatose. Medicinos specialistai paprastai sutinka, kad valgymas, kuriame gausu antioksidantų, gali padėti sulėtinti normalią oksidacinio streso progresą.