Mioklonusas yra terminas, naudojamas apibūdinti raumenų trūkčiojimą ar trūkčiojimą. Sveikiems žmonėms mioklonija pasireiškia reguliariai ir tai taip pat gali būti pagrindinės sveikatos būklės, kuriai reikia medicininės pagalbos, simptomas. Šis nevalingas raumenų judesys gali būti įvairių formų ir atsirasti bet kuriame kūno raumenyje bet kuriuo metu, priklausomai nuo pagrindinės mioklono priežasties.
Kai kurie normalaus mioklono pavyzdžiai yra hipniniai trūkčiojimai, kurie dažnai nutinka žmonėms užmiegant, ir žagsėjimas. Šio tipo mioklonusas nekelia susirūpinimo, nors gali būti stulbinantis ar erzinantis. Žmonės taip pat gali patirti atsitiktinius trūkčiojimus ir raumenų spazmus, kurie nėra susiję su medicinine problema. Pavyzdžiui, sportininkas gali trūkčioti po sunkios treniruotės, o kartais nervų sistema patiria atsitiktinį trikdymą, kuris sukelia trūkčiojimą be jokios aiškios priežasties.
Žmonėms, turintiems nervų sistemos sutrikimų, mioklonusas kartais gali būti signalinis simptomas. Būklės, tokios kaip galvos trauma, smegenų pažeidimas ir progresuojantys neurologiniai sutrikimai, tokie kaip Alzheimerio liga ir epilepsija, gali turėti miokloninių trūkčiojimų, kaip ir daugelio kitų neurologinių problemų. Raumenų trūkčiojimas taip pat yra susijęs su inkstų, kepenų ir širdies problemomis. Nenormalus mioklonusas dažniausiai atsiranda dažniau, intensyviau arba neįprastu laiku ir gali apimti raumenų spazmus, o ne vieną trūkčiojimą ar trūkčiojimą.
Kai staiga atsiranda trūkčiojimas arba trūkčiojimas arba jaučiasi neįprastai, pacientai turi kreiptis į gydytoją, kad išsiaiškintų, kas vyksta. Kartais gali būti sunku atskirti normalų sveikų žmonių miokloną nuo raumenų trūkčiojimų, kurie rodo pagrindinę patologiją, kuri nebuvo diagnozuota. Bet kuriuo atveju verta pasikonsultuoti su neurologu. Neurologas gali apklausti pacientą, kad sužinotų daugiau apie mioklonusą, ir gali rekomenduoti atlikti tyrimus, kurie gali būti naudojami norint nustatyti pagrindinę priežastį, pvz., smegenų EEG, kartu su vaizdo tyrimais, tokiais kaip kompiuterinė tomografija ir MRT.
Jei neurologas neranda mioklonuso priežasties, bet trūkčiojimas erzina, jis gali rekomenduoti vaistus, kurie padėtų pacientui išspręsti problemą. Pacientams, sergantiems neurologiniais ar kitais sutrikimais, sukeliančiais miokloninius trūkčiojimus, pašalinus pagrindinę būklę galima pašalinti arba sumažinti trūkčiojimą. Neurologinės ligos nebūtinai gali būti išgydomos, tačiau jų simptomus dažnai galima valdyti vaistais, chirurgija ir kitais gydymo būdais, kad pacientai būtų patogiau.