Akustinė neuroma yra gerybinis nervo navikas, vedantis iš ausies į smegenis. Nors navikas nėra vėžinis ir neišplis į kitas struktūras, jis gali sukelti rimtų simptomų ir gali išaugti pakankamai didelis, kad paveiktų svarbias smegenų struktūras. Akustinės neuromos paprastai yra šalia smegenų pagrindo ir yra vienas iš labiausiai paplitusių smegenų navikų, nors apskritai jie yra reti.
Akustinės neuromos priežastis nežinoma, nors navikas dažnai siejamas su genetiniu sutrikimu 2 tipo neurofibromatoze. Manoma, kad visi akustinės neuromos atvejai turi genetinį pagrindą. Vėžys auga labai lėtai, todėl simptomai paprastai nepasireiškia anksčiau nei jam sukanka 30 metų.
Akustinės neuromos simptomai skiriasi, tačiau dažniausiai jie apima klausos praradimą; spengimas ausyse, skambėjimo pojūtis ausyje; ir galvos svaigimas – judėjimo pojūtis, kai kūnas nejuda. Kiti simptomai gali būti galvos svaigimas ir pusiausvyros praradimas be galvos svaigimo, veido ar vienos ausies tirpimas ar skausmas, veido raumenų silpnumas, kalbos supratimo problemos, laikini regėjimo sutrikimai, nuovargis ir galvos skausmas. Galvos skausmas, kaip akustinės neuromos simptomas, dažnai pasireiškia anksti ryte ir gali pažadinti pacientą. Jį taip pat gali lydėti pykinimas ar vėmimas, o pacientas dažnai būna blogesnis, kai pacientas yra tam tikroje padėtyje, pavyzdžiui, sėdi arba guli. Čiaudulys, kosulys ar kitoks pervargimas taip pat gali pabloginti galvos skausmą.
Akustinė neuroma diagnozuojama atliekant fizinius tyrimus, įskaitant klausos, galvos svaigimo ir pusiausvyros tyrimus. Naudingiausias testas dažnai yra galvos magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT). Jei navikas yra mažas ir nėra lydimas rimtų simptomų, pacientą galima tiesiog stebėti. Kadangi navikas auga lėtai, jis niekada negali sukelti problemų per visą paciento gyvenimą.
Jei akustinė neuroma išauga pakankamai didelė, kad neigiamai paveiktų paciento gyvenimo kokybę arba keltų pavojų kaukolės struktūroms, navikui pašalinti paprastai taikoma operacija. Kai kuriais atvejais, norint išgelbėti paciento gyvybę, gali prireikti smegenų operacijos, jei navikas spaudžia svarbias smegenų struktūras. Akustinės neuromos gali būti gydomos tradicine chirurgija arba radiochirurgija. Radiochirurgija gali būti naudojama tik santykinai mažiems navikams gydyti, o jos tikslas – sustabdyti naviko augimą, o ne jį pašalinti. Pacientas gali patirti nuolatinį klausos ar nervų pažeidimą po bet kurios rūšies operacijų, todėl jos naudojamos tik kaip paskutinė priemonė.