Tempimo testas yra medicininė procedūra, atliekama siekiant diagnozuoti neuromuskulinį sutrikimą, vadinamą myasthenia gravis. Atliekant Tensilon testą, pacientas į raumenis arba veną suleidžiamas Tensilon – vaisto, dar vadinamo edrofoniu. Kitais atvejais placebas pakeičia vaistą. Kai kuriais atvejais pacientas prieš Tensilon injekciją gali gauti kitą vaistą – atropiną. Tensilon testavimo tikslas – ne tik diagnozuoti myasthenia gravis, bet ir užtikrinti diagnozę, diferencijuojant sutrikimą nuo kitų panašių būklių.
Vaisto poveikis pacientui padės nustatyti diagnozę. Tensilon paveiks pacientą, sergantį myathsthenia gravis, leisdamas jam keletą minučių patobulinti raumenis. Po Tensilon injekcijos gydytojas paprašys paciento atlikti užduotį, susijusią su raumenų judesiu, pavyzdžiui, atsistoti iš sėdimos padėties. Norint atskirti myathsthenia gravis ir kitas sąlygas, atliekant Tensilon testą, pacientas gali palaipsniui gauti daugiau vaisto. Esant neįprastiems rezultatams, pvz., cholingerginei krizei ar miasteninei krizei, vaistas turi skirtingą poveikį. Esant cholingerginei krizei, pacientas susilpnėja vartojant Tensilon, o esant miasteninei krizei, pagerėja raumenų jėga, tačiau tik trumpam.
Myasthenia gravis yra sutrikimas, kai sergantis asmuo kenčia nuo silpnų valingų raumenų. Savanoriški raumenys yra tie, kuriuos žmogus paprastai valdo, pavyzdžiui, rankų ar kojų raumenys. Su šiuo sutrikimu susijęs raumenų silpnumas atsiranda dėl nervų. Nervas, stimuliuojantis konkretų raumenį, iš esmės blogai atlieka jo darbą, todėl sukelia raumenų silpnumą. Prastą raumenų ir susijusio nervo sąveiką sukelia autoimuninis atsakas, kurio metu organizmo imuninės ląstelės atakuoja sveikas ląsteles; dėl šio autoimuninio atsako organizmas gamina antikūnus, kurie iš esmės blokuoja raumenų ir nervo sąveiką.
Sergant myasthenia gravis, kuo daugiau žmogus naudoja pažeistus raumenis, tuo blogėja jo būklė. Nors raumenų silpnumas gali sumažėti pailsėjus, dėl silpnumo nukentėjusiam asmeniui gali pasireikšti įvairūs simptomai, priklausomai nuo paveikto raumens. Pavyzdžiui, jam gali būti sunku kvėpuoti, kramtyti ar nuryti dėl krūtinės raumenų silpnumo. Jam taip pat gali kilti judėjimo sunkumų dėl silpnų kojų raumenų, pavyzdžiui, sunku lipti laiptais ar pakilti nuo kėdės. Be to, jis gali patirti akių ar veido raumenų silpnumą.