Dantų dygimas reiškia pirmuosius kūdikio dantukus, kai jie išdygsta iš dantenų. Tai gali pasireikšti nuo trijų iki 12 mėnesių amžiaus, tačiau vidutinis amžius, kai daugumai kūdikių pradeda dygti dantys, yra maždaug šeši mėnesiai. Kai kurie tipiški dantų dygimo simptomai gali būti seilėtekis, karščiavimas ir bendras dirglumas. Paprastai tai nėra rimta ir dažnai gali būti palengvinta paprastomis priemonėmis. Kai simptomai nepraeina išdygus dantims arba jei prižiūrėtojas apskritai pastebi nerimą keliančius simptomus, jis gali kreiptis patarimo į pediatrą.
Įprastas dantų dygimo grafikas gali prasidėti dar nesulaukus vaikui metų ir paprastai baigiamas iki trejų metų. Du požymiai, kad kūdikiui tuoj pradės dygti dantys, gali būti dantenų patinimas ir diskomfortas, be to, jis gali pradėti kąsti kramtyti, kad sumažintų diskomfortą. Skausmas taip pat gali sukelti nerimą, o kūdikis gali prarasti apetitą, nes valgymas ar gėrimas gali sukelti burnos skausmą. Kiti įspėjamieji kūdikių dantų dygimo požymiai yra per didelis seilėtekis, miego sutrikimas ir skruostų ar ausų trynimas.
Norėdami palengvinti dantų dygimo simptomus, daugelis gydytojų rekomenduoja švelniai spausti dantenas ir naudoti vėsų ar šaltą daiktą, kad sumažintų patinimą. Kartais gali pakakti švelniai patrinti kūdikio dantenas pirštu, kad palengvėtų. Be to, mažyliai dažnai mėgsta kramtyti dantų dygimo žiedelius, kurie dažniausiai gaminami iš minkšto plastiko ir pripildyti vandens. Atšaldytas dantų dygimo žiedas ar net šaltame vandenyje suvilgytas minkštas audinys gali padėti sumažinti kūdikio dantų skausmą. Stiprus seilėtekis gali sukelti bėrimą ant kūdikio smakro arba aplink jo burną. Paprastai tai galima palengvinti lanolino tepalu arba vazelinu.
Dantų dygimo simptomams, pvz., karščiavimui ir skausmui, gydyti gydytojai paprastai siūlo nedidelį skausmą malšinantį vaistą, pavyzdžiui, kūdikių acetaminofeną ar ibuprofeną. Paprastai kiti vaistai nerekomenduojami, nebent pediatras juos aiškiai patvirtino. Yra ir kitų priemonių, kurios paprastai neturėtų būti naudojamos dantų dygimo simptomams gydyti. Tai apima dantų dygimo gelius, kurie gali nutirpti dantenas ir kartais likusią burnos dalį. Medikų nuomonės apie šias priemones skiriasi, todėl dėl asmeninio patarimo reikėtų kreiptis į patikimą gydytoją.
Yra keletas žinomų šalutinių dantų dygimo poveikių. Tačiau tai, ką kai kurie žmonės gali laikyti dantų dygimo simptomais, iš tikrųjų gali būti kitos medicininės problemos požymis. Pavyzdžiui, daugeliui žmonių kosulys ar sloga asocijuojasi su dantų dygimu, kai vaikas iš tikrųjų gali peršalti ar sirgti infekcija. Medicinos srityje netgi nesutariama, ar karščiavimas būtinai yra dantų dygimo simptomas. Daugeliu atvejų prižiūrėtojai turėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju, jei mano, kad kuris nors iš simptomų užsitęsė arba pablogėja, ypač jei kūdikis karščiuoja 101 °F (apie 38 °C) ar daugiau.