Nerimas ir galvos svaigimas yra susiję, nes daugelis žmonių patiria lengvą ar stiprų galvos svaigimą kaip nerimo požymį. Tai gali pasireikšti lengvesne forma valandas ar net dienas, o stipresnis galvos svaigimas gali lydėti panikos ar nerimo priepuolius. Dažniausiai tai lydės ir kiti simptomai. Net tie, kurie nejaučia nerimo, gali patirti nerimą kartu su galvos svaigimu, nes nerimas yra tik vienas simptomas.
Daugelis pacientų nesuvokia, kad nerimas ir galvos svaigimas yra susiję, o tie, kurie tai žino, gali nežinoti, kad nerimo jausmai nebūtinai turi pasireikšti kartu su kitais simptomais. Žmogus gali jausti galvos svaigimą, svaigulį, dusulį ar nuovargį, nesuvokdamas, kad jį kankina nerimas. Panašiai nerimo jausmai gali atsirasti be jokių papildomų simptomų.
Kartais pacientai nesuvokia, kad juos kankina nerimas, nes tokia būklė buvo visada ir jie gali manyti, kad dažna baimė, nerimas ar depresija yra normalu. Kitais atvejais baimės reakcijas, tokias kaip dusulys, širdies plakimas ir galvos svaigimas, gali sukelti kūnas be emocinių simptomų. Dažniausiai nerimo simptomus sukelia tam tikros situacijos, mintys ar įvykiai.
Sunkus nerimas ir galvos svaigimas paprastai yra susiję su nerimo sutrikimu, tokiu kaip generalizuotas nerimas, socialinis nerimas ar daugybė fobijų. Medikamentai ir konsultacijos yra dažniausiai naudojami gydymo būdai. Nors simptomai ne visada turi pasireikšti kartu, dauguma pacientų bent dalį laiko jaučia nerimą ir dažnai pasireiškia kartu su fiziniais simptomais.
Kadangi galvos svaigimas ir kitos fizinės problemos, susijusios su nerimu, dažnai imituoja kitas sveikatos sąlygas, svarbu, kad diagnozę gautų apmokytas medicinos specialistas. Kiti simptomai gali būti dusulys, greitas širdies ritmas, širdies plakimas, burnos džiūvimas, galvos svaigimas, pykinimas ir prakaitavimas. Kartais taip pat gali atsirasti spaudimas krūtinėje ir skausmas. Daugelis pacientų mano, kad juos ištinka širdies priepuolis panikos priepuolio metu, o simptomai yra labai panašūs.
Jei nerimas ir galvos svaigimas trunka ilgai ir nėra žinomos priežasties, gali būti, kad yra sutrikimas. Kartais tokius simptomus gali sukelti ir lėtinis stresas, todėl, susidarius lėtinei stresinei situacijai, pacientai, jei įmanoma, turėtų nuo jos pasitraukti. Jei tai neįmanoma, pvz., mirus mylimam žmogui, konsultavimas yra geras pasirinkimas norint išmokti įveikos metodų. Vaistai gali padėti sumažinti simptomų sunkumą, tačiau daugumai pacientų jie neišgydo, kai vartojami vieni.