Įprasti regėjimo testai apima spalvų matymo testus, refrakcijos testus, regėjimo aštrumo testus ir regėjimo lauko testus. Visi šie tyrimai gali būti atliekami atliekant įprastą akių apžiūrą, o kai kurie atliekami įprasto fizinio patikrinimo metu, siekiant patikrinti paciento regėjimo pokyčius ir nustatyti, ar būtinas siuntimas pas regėjimo specialistą. Šie testai kartojami reguliariai, siekiant anksti nustatyti regėjimo problemas, kad jas būtų galima gydyti prieš atsirandant komplikacijoms.
Atliekant spalvų matymo testus, pacientams pateikiamos medžiagos, skirtos jų spalvų regėjimui patikrinti. Tai gali būti daroma dėl daugelio priežasčių, pradedant nerimu dėl paveldimų regėjimo defektų ir baigiant nerimu dėl regos nervo pokyčių, kurie gali sutrikdyti spalvų matymą. Dažnas pavyzdys yra kortelių rinkinys, padengtas įvairių spalvų taškais. Skaičiai ir raidės yra įterpti į taškus ir bus matomi arba nematomi, priklausomai nuo asmens spalvų matymo galimybių.
Atliekant refrakcijos testus reikia išplėsti akis, naudojant akių lašus. Gydytojas pažvelgs į akis ryškia šviesa, kad pamatytų, kaip šviesa elgiasi akyje, o paciento taip pat bus paprašyta pažvelgti pro lęšių seriją, kad nustatytų, ar reikia regėjimo korekcijos ir kokio lygio korekcijos reikia. Po šio tyrimo pacientas, prieš eidamas į lauką, turės nešioti apsauginius akinius, nes išsiplėtus vyzdžius kyla pavojus, kad akis gali pažeisti ryški šviesa.
Regėjimo aštrumo testai apima tai, kaip gerai žmonės gali atskirti objektus, pvz., raides ar skaičius įvairiais atstumais. Klasikinė forma yra akių diagrama ant sienos, kurioje žmonių prašoma perskaityti lentelę ir atkreipti dėmesį į paskutines įskaitomas paciento raides. Žmonėms, kurie nemoka skaityti, gali būti atliekami regėjimo aštrumo tyrimai, apimantys formų ir objektų identifikavimą diagramoje ar kortelėje, leidžiančius gydytojams diagnozuoti mažų vaikų regėjimo problemas. Kiti regėjimo aštrumo testai apima tokias parinktis kaip Amslerio tinklelis, naudojamas geltonosios dėmės degeneracijai patikrinti.
Atliekant regėjimo lauko testus, siekiama išsiaiškinti, kiek pacientas turi periferinio regėjimo. Gydytojai gali atlikti šį testą tiesiog stovėdami priešais pacientą ir judindami taikinį kaip pirštą iš kairės į dešinę. Pacientas praneša, kai piršto nebemato, o gydytojas gali atkreipti dėmesį į tašką, kuriame jis pajudėjo iš paciento regėjimo lauko. Regėjimo tyrimų metu nustatyti periferinio regėjimo pokyčiai gali būti akių ar aplinkinių struktūrų pažeidimo požymis.