Nerimas ir pyktis yra susiję visų pirma dėl to, kad yra keletas bendrų mąstymo būdų, vedančių nuo nerimo jausmo iki pykčio, taip pat kai kurios nerimo jaučiančių žmonių biologinės tendencijos į pyktį. Nerimo jausmas labai lengvai virsta pykčiu, jei susirūpinęs asmuo pasirenka neteisingą požiūrį, o tai dažnai gali nutikti dėl nusivylimo ar beviltiškumo. Be to, susirūpinę asmenys dažnai susiduria su hormoniniais atsakais, dėl kurių jie gali greitai svyruoti. Taip pat yra keletas praktinių kasdienio gyvenimo ir sveikatos problemų, kurios dažnai sieja nerimą ir pyktį.
Daugeliu atvejų nerimas virsta pykčiu, kai žmogus jaučia, kad jo gyvenime viskas klostosi ne taip, ir jis nusivilia. Pavyzdžiui, jei žmogus pameta piniginę, kurioje yra daug pinigų, pirmoji jo reakcija gali būti baimė ar net panika. Staiga jis neturi pinigų apmokėti sąskaitoms ar įsigyti reikalingų daiktų. Tas pradinis nerimas labai lengvai virsta pykčiu. Jis gali pykti ant savęs, kad prarado piniginę ir netgi gali jausti, kad visa egzistencija atsisuko prieš jį, o tai sukelia bendrą pykčio jausmą visiems ir viskam, kas jį supa. Šis bendras pykčio jausmas gali priversti jį užpulti žmones labai mažai provokuodamas.
Kitas būdas susieti nerimą ir pyktį yra pagrindinė organizmo hormoninių reakcijų biologija. Minėtame pavyzdyje, kai asmuo turi dingusią piniginę, dėl visų jo rūpesčių jo kūnas greičiausiai išskirs įvairius hormonus, susijusius su organizmo kovos ar bėgimo reakcija. Žvelgiant iš biologinės perspektyvos, žmogus yra pasirengęs tam, kad atsitiktų kažkas pavojingo, o kai kūnas yra tokio didelio intensyvumo būsenoje, baimė akimirksniu gali virsti pykčiu. Šis hormoninis įtūžis gali veikti kartu su nusivylimu gyventi su nerimu sinergiškai, o tai gali sukelti intensyvaus ir sprogstamo įniršio priepuolius.
Nerimas ir pyktis taip pat gali būti susiję dėl pagrindinio praktinio nerimo poveikio kasdieniam žmogaus gyvenimo būdui. Kai žmonės nerimauja, ilgainiui tai gali nualinti jų kūną. Jiems gali būti sunku ilsėtis ir nenorėti valgyti, dėl to žmogus ilgainiui gali būti nuotaikingas ir nuolat irzlus.
Rasti būdą, kaip įveikti nerimo jausmus, gali padėti žmogui užgesinti ir pykčio jausmus. Kai žmogui pavyksta nusiraminti, hormonai ir gyvenimo būdo pokyčiai, dėl kurių žmogus buvo piktas, turėtų išnykti. Nerimo sutrikimų turintiems žmonėms skiriama daug vaistų, kurie gali paskatinti žmones produktyviau žiūrėti į gyvenimo sunkumus. Psichoterapeutas taip pat kartais gali padėti tokiose situacijose, mokydamas asmenį įvairių būdų, kaip susidoroti su baimės jausmu, kol šie jausmai dar nespėjo virsti pykčiu, ir parodydamas žmogui, kaip atpažinti ir sutrumpinti galvoje esančius veiksnius, veda nuo nerimo iki pykčio.