Lektinai yra glikoproteinai, turintys cukrų surišančių savybių, leidžiančių jiems prisijungti prie ląstelių membranų. Dietiniai lektinai dažnai kenkia, nes virusai juos naudoja, kad prisitvirtintų prie kūno ląstelių, ir jie padeda sukelti didelių sveikatos problemų. Maisto alergijos, autoimuninės ligos ir uždegimai yra kai kurios medicininės problemos, atsirandančios su maistu. Kai kurie maisto produktai, kuriuose yra šių glikoproteinų, yra kukurūzai, soja ir grūdai, kuriuose yra glitimo, pavyzdžiui, kviečiai ir miežiai.
Daugelyje maisto produktų yra lektino, tačiau ne visuose jų yra daug potencialiai toksiškų medžiagų. Pieniniuose, pupelėse ir nakvišuose dažnai yra daug šių cukrų rišančių baltymų. Vartojant netinkamai, pavyzdžiui, termiškai neapdorotus arba per didelius kiekius, lektinai gali būti toksiški kai kuriems žmonėms, ypač tiems, kurie jau kenčia nuo virškinimo streso. Kai kurie simptomai ir ligos, susijusios su per dideliu lektino kiekiu organizme, yra nutukimas, diabetas ir aukštas kraujospūdis. Asmenys, sergantys autoimuninėmis ligomis ar virškinimo trakto problemomis, dažnai pašalina šiuos maisto produktus iš savo dietos, kad sumažintų stresą ir leistų išgydyti pažeistoms ląstelėms.
Angliavandeniai randami ląstelėse ir išsikiša iš jų. Kai lektinai patenka į organizmą, jie prisijungia prie angliavandenių, bandydami pažeisti ląsteles ir jas sunaikinti. Tinkamas lektinas turi atitikti angliavandenius ląstelėje, kad jis veiktų, tačiau kai jis veikia, jis prasiskverbia pro ląstelės membraną. Tai dažnai sukelia neigiamą imuninį atsaką, pavyzdžiui, autoimuninę ligą. Žmogaus reakcija dažnai priklauso nuo organizme esančios sveikos žarnyno floros kiekio ir individo imuninės sistemos būklės.
Vienas iš būdų sustabdyti žalingą mitybos lektinų poveikį yra dietinė intervencija. Kai kurios dietos pašalina maistą, kuriame yra daug jų. Dvi populiarios dietos apima dietą be glitimo ir kazeino bei specialią angliavandenių dietą, kuri neleidžia valgyti daug maisto produktų, kuriuose yra daug lektinų. Kitas sveikatos specialistų dažnai rekomenduojamas būdas – vartoti specifinius angliavandenių papildus, pavyzdžiui, gliukozaminą, kuris neleidžia lektinuose esantiems baltymams prisijungti prie ląstelėse esančių angliavandenių. Nors papildų vartojimas yra veiksmingas, jis dažnai neveikia visų lektinų, kurie nuolat patenka į organizmą. Dėl šios priežasties daugelis ekspertų rekomenduoja laikytis dietos, kuri pirmiausia juos pašalina.