Netiesioginė atmintis yra žavi sąvoka, teigianti, kad yra daug dalykų, kuriuos žmonės automatiškai žino beveik bet kurioje situacijoje, nesistengdami prisiminti. Šie dalykai paprasčiausiai egzistuoja, buvo išmokti anksčiau, ir juos žinoti nereikia. Daugelis fizinių užduočių yra numanomos; Pavyzdžiui, dauguma žmonių nepamiršta, kaip vaikščioti, ir jiems nereikia kaskart atsistojus priminti, kaip tai daryti. Taip pat egzistuoja ir kitos netiesioginės atminties formos. Viena sritis, kurioje ši atminties forma yra labiausiai tiriama, yra žmonių, kurių smegenų sutrikimas, ir įvairūs testai rodo, kad nesąmoningas prisiminimas gali išlikti aukštesnis, o sąmoninga ar aiški atmintis susilpnėja kai kuriems žmonėms, turintiems smegenų sutrikimų.
Nenuostabu, kad psichologija būtų ypač sužavėta numanoma atmintimi, nes daugelis psichologinių teorijų palaiko tikėjimą pasąmone. Jame yra idėjų, minčių ir įsitikinimų, kurie gali paskatinti elgesį / mintis, kurių net sąmoningas žmogus negali paaiškinti. Ryšys tarp nesąmoningo mąstymo / jausmo proceso ir numanomo elgesio nėra visiškai aiškus, tačiau tyrimai pradeda nustatyti, kad numanomas ir aiškus prisiminimas dažnai yra visiškai atskirti.
Kai kurie įtikinamiausi darbai, susiję su numanoma atmintimi, buvo atlikti tiriant žmones, sergančius amnezijos formomis. Amnezija sergantys asmenys negali naudoti aiškios atminties, kad galėtų labai daug prisiminti, tačiau, susidūrę su tam tikrais dalykais, jie gali panaudoti numanomą atmintį tam tikriems atsakymams pateikti. Kai kurie iš šių bandymų priklauso nuo ankstesnio tam tikros formos raginimo, dažnai žodžio, poveikio, kuris vėliau gaunamas nepasiekus jo kitame taške. Nors ne visa atviroji ir numanoma atmintis gali būti atskirtos, manoma, kad esant amnezijai, numanoma atmintis vis tiek gali būti labai stipri, net jei atviroji atmintis nėra.
Pasikliauti numanoma atmintimi dažnai yra mokymosi strategijų dalis. Mokiniams suteikiama medžiaga, kurią jiems gali prireikti žinoti testavimui, o studijuodami tą medžiagą jie gali taip tvirtai ją įsiminti, kad visada ją prisimins. Taip būna ne visada ir daugelis žmonių senstant pamiršta, ko išmoko.
Nors faktai gali būti pamiršti, tikėtina, kad mokiniai automatiškai atsimins tam tikrus dalykus, pvz., kaip laikyti testą, kaip parašyti esė ir bendrai suvoks studijuojamas temas. Tai gali būti įsimenama automatiškai, o po 20 metų nebuvimo į mokyklą sugrįžęs mokinys iš karto gali jaustis patogiai akademinėje aplinkoje, ypač perstudijuodamas bet kokią anksčiau studijuotą medžiagą.
Netiesioginės ir eksplicitinės atminties skirtumų tyrimai gali būti naudingi sprendžiant atminties pažeidimo problemas ir mokant netradicinius besimokančiuosius. Kuriantiems mokymo programas, reikia atsižvelgti į tai, kaip lengviausia išnaudoti numanomą atminties sistemą.