Belaidė kapsulės endoskopija yra diagnostinė medicininė procedūra, naudojama tirti virškinimo traktą, įskaitant stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną ir storąją žarną. Belaidė kapsulės endoskopija leidžia pacientui nuryti kapsulę, kurioje yra mini vaizdo kamera, kuri įrašinėja virškinamojo trakto vaizdus. Belaidis kapsulinis endoskopas yra svarbus pranašumas, palyginti su panašiais virškinamojo trakto tyrimo metodais, nes juo taip pat galima apžiūrėti plonąją žarną.
Prieš prarydamas belaidę kapsulės endoskopinę kamerą, pacientas turi atlikti tam tikras procedūras arba išgerti tam tikras tabletes, kad virškinamajame trakte nebūtų maisto ir jis būtų kuo švaresnis. Tai svarbu, nes užtikrina, kad fotoaparatas galės įrašyti aiškius vaizdus. Norint išvalyti virškinamąjį traktą, paciento gali būti paprašyta vartoti vidurius laisvinančių ar valančių piliulių ir atlikti klizmą.
Belaidės kapsulės endoskopijos procedūros metu pacientas praryja šiek tiek didesnę kapsulę nei įprastai vartojama vaistams. Kartu su mini kamera kapsulėje yra baterijos, lemputė ir radijo siųstuvas. Įrenginys įrašo vaizdus, kai juda virškinamuoju traktu, ir jie perduodami į imtuvą, kurį pacientas nešioja, kol kapsulė veikia. Procedūra truks apie 24 valandas, po to nuotraukos parsisiunčiamos į kompiuterį peržiūrai. Kai pacientas praeina pro kapsulę, ji tiesiog nuplaunama; kapsulės pakartotinai nenaudojamos.
Belaidė kapsulinė endoskopija gali būti naudojama diagnozuojant įvairius virškinimo sistemos sutrikimus. Tai apima keletą skirtingų vėžio formų, įskaitant plonosios žarnos vėžį, gaubtinės žarnos vėžį ir kitus virškinimo trakto vėžius. Šiuo metodu galima diagnozuoti ir Krono ligą, opinį kolitą, skrandžio opas ir kitas dirgliosios žarnos ligas.
Nepaisant šios procedūros naudingumo, belaidis kapsulinis endoskopas turi tam tikrų apribojimų ir trūkumų. Viena iš svarbiausių problemų yra ta, kad naudojant šią priemonę negalima atlikti gydomųjų procedūrų. Pavyzdžiui, atliekant standartinę kolonoskopiją, gydytojas prireikus gali paimti biopsijos mėginius, tačiau tai neįmanoma naudojant belaidį kapsulinį endoskopą.
Kitas ryškus trūkumas yra tai, kad kapsulė normaliomis aplinkybėmis lėtai, bet nuolat juda virškinamuoju traktu. Tai neleidžia gydytojui atidžiau pažvelgti į sritis, kuriose gali būti ligos požymių. Susijusi problema yra ta, kad kapsulės judėjimas gali būti per lėtas, o įrenginio baterijos gali sugesti, kol kapsulė negali ištirti viso virškinamojo trakto.
Pacientai, kuriems buvo atlikta operacija arba liga, kuri galėjo sukelti vidinius randus, gali turėti papildomų problemų. Dėl randų kapsulė gali įstrigti, ypač plonojoje žarnoje, kuri yra daug siauresnė nei likusi virškinimo trakto dalis. Tokiais atvejais pacientų prašoma nuryti tuščią kapsulę, siekiant užtikrinti, kad fotoaparatas galėtų tinkamai judėti.