Psichinis modelis yra proto konstrukcija, kuri formuoja mąstymo procesus, elgesį ir atsakymus į situacijas. Žmonės dirba su daugybe psichikos modelių, kad sukurtų pagrindą bendrauti su pasauliu ir suprasti aplink juos vykstančius įvykius. Šios konstrukcijos gali apimti prisiminimus apie realias situacijas pasaulyje, taip pat hipotetines situacijas ir teorinius atsakymus į jas. Psichinio modelio formavimuisi gali turėti įtakos daugybė dalykų, įskaitant kažkieno kultūrinę ir religinę kilmę.
Kennethas Craikas, škotų tyrinėtojas, 1940-aisiais pasiūlė mentalinio modelio teoriją. Savo darbe jis sumaišė filosofiją ir psichologiją, kad suprastų, kaip žmonės sąveikauja su savo aplinka. Daugelis žmonių, remdamiesi šiuo darbu, tyrinėjo psichinių modelių formavimąsi ir skirtingus modelių tipus įvairiose populiacijose. Kai kurie psichologijos specialistai šią teoriją apie žmogaus protą studijuoja ir taiko savo darbe reguliariai.
Kai žmonės bendrauja su juos supančiu pasauliu, jie pradeda kurti psichinius modelius. Vienas dalykas, kuris gali stabdyti psichinių modelių vystymąsi, yra intelekto negalia, dėl kurios kam nors gali būti sunkiau suprasti ir apdoroti sudėtingas sąvokas. Psichikos ligos taip pat gali trukdyti, nes kažkam gali iškreipti tikrovę ir sunkiau rasti nuspėjamus ir suprantamus žmogaus elgesio ir veiklos modelius. Žmonės naudoja savo psichikos modelius, kad suprastų, kodėl ir kaip žmonės ką nors daro, taip pat kurdami metodus, kaip nustatyti ir atlikti užduotis.
Ankstesnė patirtis gali būti naudinga pateikiant realaus pasaulio atskaitos sistemą, o žmonės gali užpildyti spragas įsivaizduojamais scenarijais kurdami mentalinius modelius. Šie modeliai padeda žmonėms atpažinti ir sekti žmogaus elgesio modelius, kad galėtų juos pritaikyti savo gyvenimo situacijose. Naudodamas mentalinį modelį, žmogus gali priimti sprendimą dėl veiksmų eigos ir, siekdamas informuoti bei tobulinti modelį, remsis grįžtamuoju ryšiu iš sprendimo rezultatų.
Žmonės savo psichikos modelius taiko viskam, pradedant politinių įvykių supratimu ir baigiant derybomis dėl tarpasmeninių nesutarimų. Tyrėjai, kurie sutinka su šia teorija paaiškindami pažinimą, paprastai mano, kad šie modeliai yra lankstūs ir laikui bėgant gali keistis, reaguodami į aplinkos veiksnius.
Kultūra ir aplinka gali turėti didelės įtakos psichinio modelio formavimuisi. Žmonėms, turintiems ribotą patirtį realiame pasaulyje, gali kilti problemų kuriant prasmingus ir naudingus modelius. Augant apsaugotoje ar ribojančioje aplinkoje, žmonėms gali būti sunku bendrauti su asmenimis iš kitos aplinkos, kurie gali turėti skirtingą gyvenimo patirtį ir atitinkamus psichinius modelius.