Kas yra susiję su acidozės diagnoze?

Acidozei diagnozuoti gydytojai dažnai naudoja arterinio kraujo dujų (ABG) tyrimą ir pagrindinio metabolinio profilio kraujo tyrimą. Plaučiai ir inkstai yra pagrindiniai rūgščių/šarmų buferiai organizme ir šie tyrimai paprastai parodo, kuri sistema yra paveikta. Tolesni tyrimai paprastai atskleidžia, ar sveikatos būklės ar toksiškumas yra prisidedantys veiksniai. Diabetas, vėžys, širdies, inkstų ir kepenų ligos kartu su plaučių ligomis gali sukelti acidozę. Gydymas gali apimti deguonies papildymą arba natrio bikarbonato infuzijas, siekiant sumažinti rūgšties kiekį kraujyje.

Kai rūgšties lygis kūno skysčiuose pakyla virš normalaus lygio, būklė vadinama acidoze, kurią gali sukelti padidėjęs anglies dioksido kiekis. Plaučiai ir inkstai paeiliui palaiko rūgščių ir bazių pusiausvyrą organizme. Kai plaučiai negali gauti pakankamai deguonies, padidėja anglies dioksido kiekis kraujyje, todėl atsiranda kvėpavimo takų acidozė. Kai taip atsitinka, inkstai bando kompensuoti natrio bikarbonato kiekį kraujyje.

Metabolinė acidozė atsiranda, kai inkstai negali filtruoti pakankamai rūgščių iš kraujo. Plaučiai reaguoja imdami daugiau deguonies, kad neutralizuotų rūgštį. Diabetinė acidozė, dar vadinama ketoacidoze, yra ketonų buvimo kraujyje rezultatas, kuris išsivystė, nes organizmas negali reguliuoti cukraus kiekio kraujyje. Pieno rūgšties acidozė gali atsirasti po intensyvaus fizinio krūvio arba dėl širdies, inkstų ar kepenų ligų.

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai dažniausiai naudoja ABG kaip acidozės diagnozavimo priemonę. Tyrimas rodo dalinį deguonies ir anglies dioksido slėgį bei kraujo pH. Tai taip pat atskleidžia deguonies ir natrio bikarbonato kiekį. Jei ABG rodo, kad kraujo pH yra mažesnis nei 7.35, diagnozuojama acidozė. Anglies dioksido arba natrio bikarbonato kiekio sumažėjimas rodo, ar acidozė yra kvėpavimo ar metabolinė.

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai dažnai užsako atlikti pagrindinį metabolizmo profilį arba chem-7 kraujo tyrimą, kad gautų informacijos apie elektrolitų pusiausvyros sutrikimus, galinčius prisidėti prie acidozės. Laboratorijos technikas paprastai atlieka tyrimą paėmęs kraują iš venos. Testas suteikia informacijos apie gliukozės, kalcio, natrio ir kalio kiekį. Pagrindiniai metabolizmo profiliai taip pat atskleidžia chlorido, anglies dioksido arba natrio bikarbonato, kraujo šlapalo azoto (BUN) ir kreatinino kiekį kraujyje.

Testai, atskleidžiantys hiperchloremiją arba didesnį nei įprasta chlorido kiekį, gali būti metabolinės acidozės diagnozės pagrindas. Hipochloremija arba sumažėjęs chlorido kiekis paprastai rodo, kad kvėpavimo takų acidozės diagnozė yra tinkama. Neįprastai didelis anglies dioksido kiekis paprastai rodo kvėpavimo takų acidozę, o mažesnis nei įprastas kiekis rodo ketoacidozę arba metabolinę acidozę. Hiperkalemija arba padidėjęs kalio kiekis gali rodyti metabolinę arba kvėpavimo takų acidozę.