Spirometrija yra diagnostikos testas, kurį galima atlikti plaučių funkcijai patikrinti. Testas nustato oro kiekį, kurį asmuo gali paimti ir iškvėpti iš plaučių, ir greitį, kuriuo jis gali išstumti orą iš plaučių. Spirometrijos testas gali padėti aptikti astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ir kitus sutrikimus, galinčius apsunkinti kvėpavimą. Jei tyrimo rezultatai rodo žemesnes nei vidutines vertes, tai gali reikšti plaučių veikimo problemą. Procedūra yra gana greita, nesukelia skausmo ir gali būti atliekama gydytojo kabinete arba ligoninėje.
Paprastai spirometrijos tyrimo metu pacientui nurodoma visiškai įkvėpti, kad paimtų kuo daugiau oro, ir šešias sekundes iškvėpti jėga į vamzdelį, kuris yra sujungtas su spirometru. Spirometras yra aparatas, fiksuojantis rezultatus. Paprastai bandomieji rodmenys imami tris kartus. Kartais gydytojas pacientui gali skirti bronchus plečiančių vaistų – vaistų, kurie atveria plaučių kvėpavimo takus ir palengvina oro praėjimą. Tada tyrimas kartojamas ir prieš ir po bronchus plečiančio vaisto vartojimo atlikti matavimai kontrastuojami.
Atliekant spirometrijos testą atliekami matavimai apima priverstinį gyvybinį pajėgumą (FVC) ir priverstinio iškvėpimo tūrį per vieną sekundę (FEV-1). FVC rodo stipriai iškvėpto oro tūrį po maksimalaus įkvėpimo, o FEV-1 nurodo oro kiekį, išstumtą per pirmąją sekundę. Iš FEV ir FVC matavimų gydytojas apskaičiuoja procentą ir rezultatus lygina su panašaus ūgio, lyties, etninės kilmės ir amžiaus grupės žmonių reikšmėmis. Paprastai bandymo rezultatai taip pat pateikiami kaip srauto tūrio kilpa, kuri yra grafikas, kuriame vaizduojamas oro srauto greitis ir tūris. Srauto tūrio kilpos forma taip pat gali padėti nustatyti kvėpavimo sutrikimo tipą.
Atlikdamas spirometrijos testą, gydytojas gali nustatyti, ar nėra kvėpavimo takų sutrikimų, turinčių įtakos paciento kvėpavimui. Tai taip pat gali padėti nustatyti, ar vaistai gali padėti pacientui geriau kvėpuoti. Be to, kad spirometrijos tyrimai yra naudingi diagnozuojant astmą, jie gali padėti nustatyti lėtines obstrukcines plaučių ligas, tokias kaip emfizema, ir nurodyti ligos stadiją. Žmonėms, gydomiems dėl lėtinių plaučių sutrikimų, dažnai patariama kas dvejus metus atlikti spirometrijos tyrimą. Tai leidžia gydytojui stebėti reakciją į paskirtus vaistus ir pasikeisti ar pagerėti patiriami simptomai.
Prieš atliekant spirometrijos tyrimą, patartina imtis tam tikrų atsargumo priemonių. Tai apima patogiai prigludusių drabužių dėvėjimą, astmą sukeliančių veiksnių vengimą ir sunkaus maisto nevalgymą prieš tyrimą. Gydytojas gali nurodyti, ar reikia nutraukti kokių nors vaistų vartojimą tam tikrą laiką prieš atliekant tyrimą. Rezultatų tikslumas priklauso nuo to, kaip gerai pacientas vykdo tyrimą atliekančios slaugytojos ar techniko nurodymus, todėl reikia būti atsargiems atliekant tyrimo procedūrą.