Pagrindinis veiksnys ugdant suvokimą yra gausių ir įvairių jutimo dirgiklių poveikis. Kai kūdikiai bręsta, jie mokosi iš juos supančio pasaulio. Jų pojūčiai paaštrėja ir jie pradeda susieti konkrečius dirgiklius su tam tikrais išgyvenimais. Laikui bėgant tai prisideda prie kalbos ir tobulesnių įgūdžių tobulinimo. Suvokimo raidos problemos gali sukelti problemų visam gyvenimui.
Gimimo metu bus jaučiamas tam tikras jutiminis suvokimas, kuris gali būti greitai patobulintas ir patobulintas per savaites, mėnesius ir metus veikiant dirgikliui. Pavyzdžiui, naujagimiai iš pradžių labai blogai mato atstumą. Jie gali reaguoti į objektus, judančius už jų regėjimo diapazono, bet nemato tų objektų aiškiai. Ryškūs, drąsūs dirgikliai linkę pritraukti ir išlaikyti jų dėmesį. Tai leidžia jiems išsiugdyti geresnį regėjimo aštrumą, kuris yra būsimų įgūdžių, tokių kaip mokymasis skaityti, pagrindas.
Vienas iš veiksnių, galinčių sulėtinti suvokimo vystymąsi, yra fizinis sutrikimas, pavyzdžiui, regos ar klausos praradimas. Kurtieji arba neprigirdintys kūdikiai gali nereaguoti į klausos dirgiklius ir nepajusti tiek daug praturtėjimo dėl juos supančio triukšmo. Taip pat regėjimo praradimas gali slopinti smegenų regėjimo centrų vystymąsi. Jei šios problemos nenustatomos ir nesprendžiamos, vaikas gali atsilikti. Pavyzdžiui, sunkiai girdintis mokinys gali būti pavadintas tinginiu arba nedėmesingu, kai iš tikrųjų problema yra negirdėti mokytojo.
Kita problema, kuri gali iškilti vystantis suvokimui, yra pažinimo ar intelekto sutrikimai. Tai gali apimti tokias sąlygas kaip disleksija, autizmas ar Dauno sindromas. Šios negalios gali trukdyti vaiko suvokimo raidai, nes keičiasi vaiko suvokimo informacijos vartojimo ir apdorojimo būdas. Pavyzdžiui, gali būti sunkiau lavinti kalbos įgūdžius arba gali būti sunku įgyti motorinę koordinaciją, kuri gali turėti įtakos lytėjimo vystymuisi.
Dar viena susirūpinimą kelianti sritis – psichologinės problemos. Net ir aplinkoje, kurioje gausu stimulų, suvokimo vystymasis gali sulėtėti arba sutrikti dėl streso ar nelaimės. Kūdikis, kuris negauna daug dėmesio, įskaitant meilų fizinį kontaktą ir pokalbį, gali būti nepalankioje padėtyje. Panašiai kūdikiams, dažnai ir užsitęsusiems suaugusiųjų ginčams, dėl įtampos ir kitų galimų emocijų gali išsivystyti emocinis išgyvenimas. Dėl to kūdikiai ir maži vaikai gali atsiriboti, išreikšti mažiau smalsumą savo aplinkai ir patirti atitinkamą suvokimo vystymosi vėlavimą.