Tūkstančiai mikroorganizmų kasdien patenka į nosį, įskaitant bakterijas, virusus ir grybelius. Šių organizmų infekcija gali sukelti pneumonijos patofiziologiją. Dažniausios pneumonijos patofiziologijos priežastys yra bakterijos ir virusai. Po užsikrėtimo paprastai atsiranda plaučių uždegimas ir dažniausiai išsivysto pneumonija.
Kvėpavimo takai turi keletą būdų, kaip padėti sustabdyti infekcijas. Nosyje yra plaukų, kad būtų galima filtruoti įkvėptą orą. Čiaudulys ir kosulys atsiranda kaip refleksiniai mechanizmai, padedantys pašalinti kenksmingus produktus, kurie patenka į nosį. Draugiškų bakterijų buvimas nosies viduje taip pat paprastai neleidžia kenksmingiems organizmams įsiveržti ir daugintis. Tačiau kai žmogaus sveikata pažeidžiama, šios normalios organizmo apsaugos priemonės paprastai susilpnėja ir leidžia infekcijai bei pneumonijai įsitvirtinti.
Dažniausia pneumonijos patofiziologija prasideda, kai organizmo gynybiniai mechanizmai sugenda. Pavyzdžiui, netinkama mityba, lėtinės ligos, imuninės sistemos trūkumai ir kai kurių stiprių vaistų vartojimas. Rūkymas, ėsdinančių dujų įkvėpimas, alkoholio vartojimas ir genetiniai sutrikimai taip pat gali sukelti infekciją.
Jei bakterijos ar virusai patenka į nosį ir nesukelia pasipriešinimo, jie paprastai pradeda daugintis ir galiausiai patenka į plaučius. Plaučiuose daugelis ląstelių gali sugerti invazinius organizmus ir juos nužudyti. Kai organizmų skaičius viršija šių ląstelių skaičių, kitos imuninės sistemos ląstelės paprastai susirenka į plaučius, kad padėtų sustabdyti infekciją. Šio proceso metu padidėja uždegimas ir išskyros, dėl kurių paprastai karščiuoja ir kosulys su skrepliais.
Plaučių uždegimo simptomai skiriasi. Kai kuriems pacientams pasireiškia lengvi simptomai, o kitiems – sunkios apraiškos, kurios gali būti pavojingos gyvybei. Ankstyvieji simptomai gali būti karščiavimas ir kosulys ir gali būti klaidingai suprasti kaip paprastas gripo atvejis. Nuolatinis karščiavimas, prakaitavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas, nuovargis, raumenų ir krūtinės skausmai yra dažni simptomai, paprastai pastebimi progresuojant pneumonijai.
Pneumonijos patofiziologija dažniausiai priklauso nuo užsikrėtusio organizmo. Bakterinę pneumoniją gali sukelti Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Mycoplasma pneumoniae, Staphylococcus aureus, Pseudomonas aeruginosa, Klebsiella pneumoniae, Moraxella catarrhalis ir Legionella rūšys. Virusinę pneumoniją gali sukelti adenovirusai, respiraciniai sincitiniai virusai, A ir B gripo virusai bei paragripo virusai.
Grybelinė pneumonija gali atsirasti dėl infekcijos, kurią sukelia Histoplasma capsulatum, Coccidioides immitis, Pneumocystis jiroveci arba Cryptococcus neoformans. Grybelinės infekcijos yra retos. Dažniausiai tai pasireiškia pacientams, kurių imuninė sistema buvo pažeista, pavyzdžiui, tiems, kurie serga įgyto imunodeficito sindromu (AIDS).
Kai kurie parazitai taip pat gali įsiskverbti į plaučius ir sukelti parazitinę pneumoniją. Šie parazitai gali būti Ascaris lumbricoides, Toxoplasma gondii ir Strongyloides stercoralis. Aspiracinė pneumonija gali atsirasti, kai skrandžio turinys patenka į plaučius. Tai dažniausiai pasireiškia insultą patyrusiems pacientams, kuriems būdingi nenormalūs rijimo refleksai.