Žodis hepatitas reiškia kepenų uždegimą. Serumo hepatitas yra hepatito B viruso (HBV) sukelta infekcija. Tai dažnai vadinama hepatito B infekcija arba tiesiog hepatitu B. Hepatitas B arba seruminis hepatitas yra rimta virusinė infekcija, galinti sukelti daugybę komplikacijų, tokių kaip lėtinis hepatitas, kepenų cirozė, kepenų vėžys ir kepenų nepakankamumas.
Serumo hepatitas kitiems žmonėms perduodamas perpilant HBV teigiamą kraują, lytiniu būdu, per užterštą adatą. Motinos, užsikrėtusios hepatitu B, taip pat gali perduoti virusą savo naujagimiams gimdymo metu. Virusas paprastai randamas kraujyje ir kūno skysčiuose, įskaitant spermą, motinos pieną, ašaras ir seiles, nors bučiniai ir atsitiktinis kontaktas su virusu užsikrėtusiu asmeniu infekcijos nesukelia.
Hepatitas B gali pasireikšti dviem būdais: ūminiu hepatitu B arba lėtiniu hepatitu B. Ūminis hepatitas B yra pirmoji viruso infekcija. Dauguma užsikrėtusių asmenų visiškai pasveiksta nuo šios infekcijos, todėl pasveikę jie nėra užkrečiami kitiems žmonėms. Tačiau kai kurie serumo hepatito atvejai neišnyksta. Kai užsikrėtusio žmogaus kraujas išlieka teigiamas dėl viruso šešis ar daugiau mėnesių, sakoma, kad jis serga lėtiniu hepatitu B ir vis tiek gali perduoti ligą kitiems žmonėms tol, kol išlieka teigiamas.
Po užsikrėtimo virusas gali likti organizme inkubuotis, o tai paprastai trunka nuo vieno mėnesio iki šešių mėnesių. Infekcijos simptomai paprastai pasireiškia per keturis mėnesius nuo užsikrėtimo. Užsikrėtę žmonės gali jausti arba nejausti seruminio hepatito simptomų. Kai pasireiškia simptomai, jie dažnai yra karščiavimas, pykinimas ir skrandžio skausmas, silpnumas, sąnarių skausmai, blogas apetitas, gelta arba odos ir akių pageltimas.
Dauguma sveikatos ekspertų pasisako už vakcinaciją nuo hepatito B viruso. Vakcina yra veiksminga ir saugi, skiepijama trimis atskiromis dozėmis arba injekcijomis. Vaikai ir paaugliai, taip pat žmonės, kuriems yra didesnė rizika užsikrėsti virusu, turi būti skiepijami. Padidėjusios rizikos grupei priskiriami sveikatos priežiūros darbuotojai, kurie dažnai susiduria su kraujo produktais, hemodializuojami pacientai, slaugos namuose gyvenantys asmenys, švirkščiamųjų narkotikų vartotojai ir žmonės, turintys kelis lytinius partnerius.
Siekiant užkirsti kelią seruminio hepatito plitimui, kraujo donorai taip pat tikrinami prieš priimant duoti kraujo. Siekiant išvengti infekcijos, taip pat reikia tinkamai išmesti adatas po naudojimo, dažnai plauti rankas ir atsargiai gydyti pacientus, sergančius seruminiu hepatitu. Saugaus sekso praktikos laikymasis ir atskirų skustuvų bei dantų šepetėlių naudojimas yra kiti būdai, padedantys išvengti užsikrėtimo HBV.